naujas tinklalapis, http://andrioniskiosen.webs.com/
yra visos nuorodos į fotogalerijas, paskutiniai laikraščio straipsniai ( daugiau nei į popierinį variantą tilpo )
Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius su pavaduotoju Donatu Krikštaponiu bei administracijos direktoriaus pavaduotoju Valentinu Patumsiu vyko į Andrioniškio seniūniją. Išrinkti Andrioniškio seniūnaitijų seniūnaičiai.
Formuojant seniūnaitijas, Andrioniškio miestelis buvo padalintas į dvi dalis- dvi seniūnaitijas perskyrė Griežos upelė. Kairėje Griežos pusėje - Paandrioniškio ir Daugulų kaimai. Šios seniūnaitijos seniūnaičiu vienbalsiai išrinktas gerai visiems pažįstamas žmogus, visuomenininkas, ūkininkas Romas Budreika. Jis yra buvęs ir Anykščių rajono Tarybos nariu, buvo vienas iš Andrioniškio seniūnijos įsteigimo iniciatorių. Seniūnas Saulius Rasalas patikėjo seniūnaičiui pirmą užduotį- pasitarti su gyventojais ir parinkti Andrioniškio gatvėms pavadinimus.
Kitos Andrioniškio seniūnaitijos seniūnaitis bus išrinktas vėliau.
Rajono vadovai susitiko su Mikierių gyventojais, aplankė Vestos ir Raimondo Berkmanų originaliai tvarkomą sodybą, apžiūrėjo R. Berkmano keramikos ir betono darbus. Mikierių gyventojai skundėsi, kad per gyvenvietę intensyvus transporto eismas, juo nuolat važinėja poilsiautojai, uogautojai, grybautojai , tad daugybę metų alsuoti vien dulkėmis žmonėms pabodo reikia asfalto. Gyventojai pasiryžę patys fiksuoti transporto srautą ir duomenis pateikti šalies Kelių direkcijai...
Mikierių seniūnaitijos seniūnaitės visuomeninės pareigos buvo patikėtos girininkijos darbuotojai Daivai Grikėnienei.
Andrioniškio seniūnija buvo jau penktoji, kurią nuo šio pavasario aplankė rajono meras su savo komanda. Ateinantį pirmadienį planuojama apsilankyti Viešintų seniūnijoje.
iš www.anyksta.lt pfotografijos ir komentarai čia -http://www.anyksta.lt/index.php?m=1&s=7747&page=
kitokios fotografijos ir kitokie komentarai čia - http://nyksciai.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=4233&Itemid=1
Ukmergės kraštas gali pasigirti dvarų gausa. Rajone iš viso jų yra dvidešimt keturi. Deja, šiandien tokiu vardu galima pavadinti tik kelis senuosius statinius.
Dauguma rajone esančių dvarų - apleisti, apgriuvę ir, rodos, visų seniausiai pamiršti. Buvusią jų didybę, prašmatnumą mena nebent tik į dvarus vedančios alėjos... Apsilankęs daugelyje buvusių Ukmergės rajono dvarų, kurie pastatų architektūra, kultūriniu gyvenimu paliko ryškių pėdsakų krašto istorijoje, jau sunkiai gali ir įsivaizduoti, kad čia kažkada būta išpuoselėtų statinių ansamblių, juos supusių didžiulių, gražiai suplanuotų, augmenijos įvairove stebinusių parkų...
Antri metai lankytojus svetingai priima kauniečių šeimininkų atkurtas ir toliau puoselėjamas Taujėnų dvaras - 1802 m. pastatyti klasicistinio stiliaus rūmai. Dvare jau vyko nemažai švenčių, čia lankėsi ne viena mūsų krašto ir užsienio įžymybė.
Beveik prieš dešimtmetį pradėti restauruoti XVI a. pradžioje pastatyti Siesikų dvaro rūmai. Renesansinio stiliaus rūmus-pilį, turėjusius tvirtovei būdingų bruožų, 1999 metais išsinuomojęs naujasis šeimininkas jau restauravo spirito varyklos pastatą, sutvarkė ežero pakrantę ir dalį teritorijos. Darbai vyksta ir pagrindiniame pastate - dvaro rūmuose-pilyje.
Praėjusių metų rudenį pradėtas rekonstruoti apleistas Krikštėnų dvaras. Iš paveldėtojų rūmus įsigijęs vilnietis verslininkas Algirdas Vladas Šemeta viliasi jau šių metų pabaigoje dvare priimti pirmuosius svečius.
Dvaras keliavo iš rankų į rankas
Ukmergės rajono savivaldybės tinklapyje skelbiama, jog Pivonijos seniūnija garsi Janinos de Bondi dvaru Krikštėnuose, kuris nuo XVIII a. minimas kaip bajoro Ksavero Bogušo (1746-1820) nuosavybė.
Jam išsikėlus į Varšuvą, dvarelį valdė Vilniaus vicegubernatorius Bagnevskis, vėliau Julijonas Pac Pamerneckis. Šis XIX a. viduryje pastatė vėlyvojo baroko stiliaus rūmus. Tai buvo stačiakampio formos dviaukštis pastatas. Fasadinę dalį puošė terasa ir balkonas. J. Pamerneckio sūnūs pardavė dvarą prancūzų kilmės rusų caro admirolui Ignui de Bondi, kurio giminei dvaras priklausė iki 1940 m. Dvaro savininkę Eugeniją de Bondi kartu su kitais Ukmergės kalėjimo kaliniais nužudė NKVD kareiviai 1941 m. birželio 24 d. Zarasų rajone. Po karo rūmai priklausė Krikštėnų tarybiniam ūkiui, buvo apleisti, vėliau remontuoti ir vėl apleisti. 1994 m. dvaras grąžintas de Bondi paveldėtojams.
Nusprendė parduoti
Sovietiniais metais Krikštėnų dvare buvo tarybinio ūkio kontora, kultūros namai, biblioteka. Kai neliko ūkio, rūmai dar kurį laiką priklausė žemės ūkio bendrovei. Uždarius šalia dvaro pastatytą vaikų darželį, į jį persikėlė rūmuose buvusios įstaigos ir dvaras liko tuščias.
Nešildomas, neprižiūrimas pastatas pamažu nyko. Prie to prisidėjo ir kai kurie vietiniai gyventojai. Pastaraisiais metais rūmai buvo likę be langų, buvo išplėšta ir išnešta beveik viskas, ką galima sukūrenti.
Ukmergėje gyvenanti garbaus amžiaus paveldėtoja savo seneliams priklausiusio dvaro atstatyti nesiryžo. Po keliolikos metų, kai moteriai buvo grąžinta nuosavybė, ji nusprendė rūmus parduoti.
2007 metais nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė Ober Haus" Krikštėnų dvarą pirkėjams siūlė įsigyti už 700 tūkst. litų.
Naujasis savininkas - verslininkas iš sostinės
Krikštėnų dvarą nusipirko verslininkas iš Vilniaus A. V. Šemeta. Jis ilgus metus vadovavo buvusiai Šalčininkų KMK. Šią įmonę privatizavus, buvo įkurta akcinė bendrovė Nalšia". A. V. Šemeta - jos prezidentas. Šalčininkuose registruotos UAB Nalšia" buveinė yra Vilniuje. Bendrovės veiklos sritis - statybos paslaugos ir remontas. Taip pat UAB Nalšia" priklauso Anykščiuose esantis viešbutis Puntukas". Beje, dvaro savininko sūnus Algirdas Gediminas nuo 2008 metų gruodžio yra šalies finansų ministras.
2008 metų rugsėjo 3 dieną Ukmergės rajono savivaldybė naujajam dvaro savininkui A. V. Šemetai išdavė leidimą Krikštėnų dvaro administracinio pastato (buvusio dvaro sodybos) rekonstrukcijai, pritaikant turizmui.
Remontas prasidėjo praėjusį rudenį
Kai ketvirtadienį lankėmės Krikštėnuose, prie dvaro mus pasitiko savininko atstovas Kazimieras Misiūnas. Pats šeimininkas statybvietėje nuolat nebūna, čia atvažiuoja bent kartą per savaitę.
Rūmuose ir aplink juos virė darbas. Čia dirba UAB Nalšia" statybininkai. Vyriškiai pasakojo, kad dauguma darbininkų gyvena Šalčininkuose, į Krikštėnus juos kas rytą atveža bendrovės autobusas.
Dabar mūsų atvažiuoja gal apie pusė autobuso. Būna dienų, kai dirba ir daugiau, ir mažiau žmonių. Tai priklauso nuo to, kokie darbai atliekami," - pasakojo vienas iš tinkuotojų.
Pasak K. Misiūno, darbai dvare prasidėjo praėjusių metų rudenį, kai buvo gauti visi leidimai. Rekonstrukcija vyksta gana sparčiai. Kartu tvarkomi ir rūmai, ir jų aplinka.
Siekia autentiškumo
Savininko tikslas - kiek įmanoma tiksliau atkurti buvusį pastatą, autentiškai sutvarkyti aplinką. O tai padaryti nėra paprasta, nes sodybos brėžinių, planų nėra išlikę. Be to, sovietiniais laikais dvaras buvo remontuotas ir atlikta įvairių pakeitimų, - teigė K. Misiūnas. - Pavyko aptikti tik žymaus XIX a. dailininko Napoleono Ordos piešinį, kuriame pavaizduotas senasis Krikštėnų dvaras. Pagal jį bandyta atkurti buvusį vaizdą. Taip pat su savininku ieškojome žmonių, kurie prieškaryje būtų lankęsi, dirbę dvare ir galėtų papasakoti apie rūmų patalpų suplanavimą arba būtų išsaugoję senų nuotraukų. Jų, deja, neišlikę..."
Vertingos informacijos pateikė viena Krikštėnų gyventoja, kuri lankydavosi dvare. Ji tiksliai prisiminė, kur buvo įėjimai, kuriais naudojosi patys dvariškiai. Taip pat moteris papasakojo, pro kurias duris įeidavo samdiniai.
Kai dvarą sovietiniais laikais remontavo, vietoje kai kurių durų padarė langus ir atvirkščiai. Buvo pakeistas kai kurių patalpų planavimas. Iš vakarų pusės atsirado naujas priestatas, kuriame įrengta kino aparatinė, iš jo laiptai vedė į antrą aukštą... Rūsyje buvo įrengta didžiulė talpa kurui, skirtam pastatui šildyti. Kai kas remonto metu buvo ir nugriauta..." - sovietiniais laikais atliktus pakeitimus vardijo savininko atstovas.
K. Misiūnas yra girdėjęs krikštėniškių kalbas, jog iš rūmų plytų Bagaslaviškyje buvusi pastatyta pieninė...
Projekte, kurio autorius architektas Saulius Kaunas, numatyta tai, kas pastatyta sovietiniais laikais, nugriauti. Anot K. Misiūno, pagal projektą yra numatyta atkurti autentiškus ir mažai kur išlikusius apvadus aplink langus, taip pat erdviose menėse bus atkurta lubų apdaila.
Sodyba pritaikoma turizmui
Kaip pasakojo K. Misiūnas, rūmų pastatas su mansarda ir rūsiu užima daugiau nei 1000 kvadratinių metrų.
Trečiame pastato aukšte, mansardoje, jau baigiami įrengti svečių kambariai - nedideli butukai su virtuvėle bei vonia, sanitariniu mazgu. Šiuo metu patalpos jau dažomos. Antrame rūmų aukšte bus trys autentiškos erdvios patalpos. Jose numatyta įrengti salę, biblioteką, skaityklą. Čia dabar dirba tinkuotojai, apdailininkai. Pirmame aukšte suprojektuoti kabinetai. Rūsyje bus įrengtos įvairios poilsiui skirtos, taip pat pagalbinės patalpos. Visame pastate įrengtas geoterminis šildymas. Jau vasarį kai kurios patalpos buvo pradėtos šildyti.
Gegužės mėnesį jau turėtų būti įstatyti visi langai. Iki metų pabaigos tikimasi užbaigti visą pastato remontą," - prasitarė K. Misiūnas.
Prie rūmų - vėl trys tvenkiniai
Krikštėnų dvaro savininkas rūmus įsigijo su 7,65 hektaro žemės sklypu. Tai tik maža dalis to, ką kadaise valdė buvusieji dvarininkai. Vietiniai žmonės mena, jog prie Smetonos" dvarui priklausiusi žemė buvo sumažinta per pusę - iki 150 hektarų. Anksčiau dvarininkai valdė per tris šimtus hektarų žemės ir jiems priklausė bene visi Krikštėnai.
Kai dvare gyveno senieji jo savininkai, sodybos teritorijoje tyvuliavo trys išvaizdūs tvenkiniai. Sovietiniais laikais vienas iš jų buvo užverstas žemėmis.
Naujasis savininkas nusprendė buvusį tvenkinį atkasti. Dabar palei rūmus vėl akį trauks trys tvenkiniai.
Esama planų ateityje suformuoti vientisą dvaro sodybos sklypą, nes ją į kelias dalis yra padaliję įvairiu laiku atsiradę keliai. Vienas keliukas driekiasi visai pagal rūmų langus.
Pasak K. Misiūno, šiuo metu vyksta projekto derinimas, renkami gyventojų parašai, kad būtų perkeltas buvęs kelias. Dvaro savininko atstovas patikino, kad vietiniai gyventojai be kelio tikrai neliks.
Planuojama, kad keliukas būtų nutiestas atokiau nuo rūmų," - kalbėjo K. Misiūnas, neslėpdamas, kad tai pareikalaus nemažai lėšų.
Džiaugiasi atgimstančiu dvaru
Keli kalbinti krikštėniškiai pasidžiaugė, kad jau dabar į jų miestelį ateina gyvybė". Kai tik prasidėjo rūmų remontas, žmonės pajuto pagyvėjimą. Keli Krikštėnų gyventojai buvo priimti čia dirbti. Žmonės viliasi, kad pasibaigus remontui, dvare reikės darbuotojų, čia galės dirbti ir vietiniai.
Pastaraisiais metais dvaras buvo tapęs šabakštynuose ir šiukšlynuose paskendusiu vaiduokliu. Dabar ten jau šviesu. Netrukus šis Krikštėnų kampelis taps patrauklus ir išvaizdus. Matydami, kaip tvarkosi naujieji dvaro šeimininkai, ir mes savo sodybose negalime apsileisti..." - kalbėjo parduotuvėje sutiktos moterys.
Į valstybės paramą nepretenduoja
Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė Loreta Bukoveckienė mano, kad Ukmergės rajone esantys dvarai nėra palikti likimo valiai.
Be Krikštėnų dvaro, kuris intensyviai atstatomas, darbai šiuo metu metu tęsiami Taujėnų bei Siesikų dvaruose. Taip pat leidimai yra išduoti tvarkyti Leonpolio ir Kurėnų dvarus. Juos abu iš buvusių savininkų yra įsigijusi uždaroji akcinė bendrovė Geras medis". Liepos mėnesį turėtų paaiškėti Užulėnio dvaro, kuris vienintelis rajone yra valstybinis ir priklauso savivaldybei, tolimesnis likimas," - sakė L. Bukoveckienė.
Dauguma jų turi savininkus ir šie pagal išgales savo nuosavybe rūpinasi. Dvarų rekonstrukcija vyksta už šeimininkų ir įvairių fondų pinigus. Valstybė lėšų šiam tikslui skiria tik tuomet, kai dvarui yra suteiktas valstybės saugomo objekto statusas. Tokio statuso Ukmergės rajone esantys dvarai kol kas neturi.
| |
| Saulius RASALAS, Andrioniškio seniūnas: Kovo 8-oji man tai tik šventos žmogžudystės išvakarės. Prieš 1000 metų lietuviai atliko nusikaltimą, suknežino Brunonui galvą ir taip įėjo į istoriją... Moters dienos proga žmonai gėlių nedovanoju, nes šventės nepripažįstu. Pamanykit, Klara Cetkin pasistengė, kad būtų minima interdevočkos (tarptautinės mergaitės) diena (1910 metų kovo 8-ąją Kopenhagoje vykusioje tarptautinėje moterų konferencijoje aktyvi moterų teisių gynėja Klara Cetkin pasiūlė kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teises. Pirmą kartą Tarptautinė moters diena buvo minima Vokietijoje, Australijoje, Danijoje ir Švedijoje - aut. past.). Ir tarptautinė mergaitė, ir tarptautinė moteris man skamba labai negražiai. O kai negražiai skamba, neišeina ir sveikinti savo moters. Yra kitų progų žmonai gėles dovanoti. Kaip į mane žiūri žmona intermergaitės dieną? Žiūri. Garsas irgi nedingsta. |
| |||||||
| |||||||
| VERSIJA SPAUSDINIMUI | |||||||
Ne pats sugalvojau paklausti apie karutį. Tiesiog atėjo viena seniūnijos gyventoja, kuriai vis priekaištaujama, kad ne ta puse karutį stumdo, ir sako: Seniūne, tu man paaiškink, kaip reikia stumti. O iš kur seniūnui žinoti? Tai ir kreipiausi į pareigūnus, - pasakojo S. Rasalas. Andrioniškio seniūnas policininkų paklausė:Kuria kelio puse reikia stumti karutį? Eismas vyksta gyvenvietės teritorijoje, šaligatvių ar pėsčiųjų takų nėra, karutis su atšvaitais (balti iš priekio), karučio stūmėjas su šviesą atspindinčia liemene. Atsakymas pasirašytas Pauliaus Radvilavičiaus iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio: Informuojame, kad karutį stumiantis asmuo prilyginamas pėsčiajam (jei jis nėra kelyje dirbantis asmuo). Taigi, privalote eiti šalikele, prieš automototransorto eismo kryptį. Atsakymas iš Kauno policijos: Kelių eismo taisyklių 45 p. numato, kad asmenys, kurie kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu važiuoja neįgaliųjų vežimėliais, vedasi motociklą mopedą, dviratį, traukia (stumia) rogutes ar vežimėlį (Jūsų minimu atveju karutį), privalo judėti tik viena eile ir tik transporto priemonių judėjimo kryptimi. Tai kurių klausyti?- retoriškai klausė Andrioniškio seniūnas Saulius Rasalas. | |||||||
| Sveta Vitkienė sveta.v@anyksta.lt | |||||||
|
| Mįslė - rask seniūną |
Andrioniškiečiai atšventė Užgavėnes. Jose aktyviai dalyvavo ir seniūnas Saulius Rasalas, tai dienai padėjęs kostiumą į šalį ir apsirengęs... Taigi, kuris iš personažų, jūsų manymu, yra S.Rasalas? ulija |
SAULIUS ALEKSAITIS
Šimtametė iš Andrioniškio
Jeigu to ketvirtadienio, gruodžio 18-osios popietę, pasveikinti garbingo šimtmečio sulaukusios andrioniškietės Stefanijos Slavinskienės būtų susirinkę jos 8 anūkai, 30 proanūkių ir 5 proproanūkiai, ankšta trobelė jokiu būdu nebūtų sutalpinusi tokios gausybės žmonių. Tačiau į pamiškėje, netoli kapinių esantį namelį pasisvečiuoti, aplankyti čia gyvenančios savo motinos Julės Marganavičienės bei pasveikinti gražaus jubiliejaus sulaukusios močiutės Stefanijos Slavinskienės tądien atvažiavo tiktai Daiva Survilienė iš Naujųjų Elmininkų ir Jonas Marganavičius iš Leliūnų. Todėl vietos pakako ir būreliui svečių, atskubėjusių su sveikinimais, gėlėmis ir dovanomis: Anykščių rajono merui Sigučiui Obelevičiui, Andrioniškio seniūnijos seniūnui Sauliui Rasalui, Sodros Anykščių skyriaus direktoriaus pavaduotojui įmokoms, pašalpoms ir nedarbingumo kontrolei Alvydui Janickui, šio skyriaus Klientų priėmimo administratorei Astai Misiūnienei.
Žvali, gražiai atrodanti jubiliatė jaudinosi, klausydama svečių sveikinimų, linkėjimų, dėkojo už dovanas ir net braukė ašaras. Kai buvo išsakyti patys gražiausi žodžiai, kai senolės rankose atsidūrė gėlių puokštės, o seniūnas apjuosė jubiliatę tautine juosta su skaičiumi 100, šimtametė mielai papozavo prieš fotoobjektyvus. Paskui su saviškiais ir svečiais susidaužė šampano taurėmis. Į rajono mero Sigučio Obelevičiaus klausimą, kokia jos ilgaamžiškumo paslaptis, kas padėjo išlikti tokiai žvaliai, jaunatviškai atrodančiai, senolė nieko neatsakė, tiktai šypsojosi. Jinai šypsojosi ir kitiems svečiams, retkarčiais vis paaimanuodama, kad šie nevalgo, nesivaišina...
Pasak Stefanijos Slavinskienės artimųjų, senolė labai mėgsta bendrauti, pasikalbėti, tiktai pastaruoju metu smarkiai nebeprigirdi. Todėl kai kuriuos šimtametės gyvenimo faktus išgirdome iš kartu su motina gyvenančios dukros 67 metų Julės Marganavičienės, taip pat jos vaikų Daivos Survilienės ir Jono Marganavičiaus.
Senolė Stefanija gimė Rygoje. Iki šių dienų išsaugotame dokumente dar galima įskaityti, kad 1905 metais tame mieste susituokė Elena ir Francas Dembels. O 1908 metų gruodžio 18 d. Rygoje gimė Stefanija Dembel, vėliau gavusi lietuvišką Dembelytės pavardę. Likimo atblokšta iš Latvijos į Lietuvą, Stefanija Slavinskienė patyrė didžiausių vargų, nepriteklių, skaudžių gyvenimo smūgių. Jai neteko ragauti mokslo, nemoka nei skaityti, nei rašyti, netgi nesugeba pasirašyti... Net 24 metus ištarnavo pas poną Velmusą Elmininkuose, dirbo visokiausius darbus įvairiose Anykščių krašto vietovėse. Bene paskutinė jos darbovietė buvo kolūkis Už taiką, kur jinai melžė karves. Vyro Antano ji neteko pokario metais labai tragiškomis aplinkybėmis. Pasak Julės Marganavičienės, taip iki šiolei neaišku, nei kas, nei už ką nužudė Antaną Slavinską jos tėvelį ir garbaus jubiliejaus sulaukusios Stefanijos vyrą. Tai atsitiko pokario metais. Atėjo nakčia ginkluoti vyrai ir išsivedė į mišką. Daugiau niekas gyvo jo nebematė...Nežinia, kam jis nusikalto. Juk niekam nieko blogo nepadarė, buvo paprastas žmogus, dengė stogus, dirbo kitus darbus.... Jis palaidotas Papšių kapinėse netoli Debeikių. Ten palaidotas ir Stefanijos tėvelis. O motina amžinojo poilsio atgulė Anykščių kapinėse. Abu šimtametės tėvai irgi buvo ilgaamžiai. Stefanijos sesuo mirė kone šimto metų sulaukusi, brolis pasimirė turėdamas daugiau kaip devyniasdešimt metų ir tai jau po antros kojos amputacijos...
Stefanija Slavinskienė pagimdė tris vaikus. Tačiau dabar likusi tik viena dukra Julė. Viena dukrelė mirė dar visai mažytė. O sūnus Antanas staiga mirė prieš pusantrų metų Andrioniškyje. Buvo nagingas statybininkas, namus statė nuo pat pamatų iki stogo. Darbe ir mirė širdis neatlaikė... Sūnaus mirtis labai paveikė jau garbaus amžiaus sulaukusią senolę. Buvusi labai energinga, stipri, sunkiai pavejama ir pralenkiama, senutė pradėjo nebevaikščioti, nebesikelia iš lovos. Ji dabar daugiau gulinėja, dar pasėdi, tačiau pati savo jėgomis jau nebepaeina. Šiltesniu oru namiškiai senutę išveda į lauką, kad galėtų pasimėgauti gamta, pakvėpuoti tyru oru...
Net ir šimtmečio sulaukusi andrioniškietė ligomis nesiskundžia. Tiktai 1992-aisiais pirmą kartą vežė ją pas daktarus pravalyti ausų, nes senutė tuomet pradėjo nebegirdėti. Ir tai tą vizitą artimieji prisimena su šypsena. Sužinojusi, kad teks turėti reikalų su daktarais, ji netgi...pabėgo ir pasislėpė. Vis tik paskui pavyko įkalbėti pasitikrinti klausą...
Labai mėgdavo keliauti pas savo artimuosius. Iš Anykščių dažnai pėsčia pasiekdavo Naujuosius Elmininkus. Net ir į Leliūnus nueidavo. Sužinojusi, kad greitai autobuso į Leliūnų pusę nebus, pasiramsčiuodama lazdele, eidavo pėsčiomis. Kartą senutės artimieji neišleido į Elmininkus, vis tiek pro langą išlindo ir pas saviškius nuėjo. Vaikščiodavo taip greitai, kad net jauniems būdavo sunku su ja spėti...
Šimtametė Stefanija Slavinskienė kartu su dukra Jule Marganavičiene jau dvyliktą kartą šv. Kalėdas ir Naujuosius metus sutiks Andrioniškyje. Jų namelis stovi gražioje vietoje. Tačiau nelaimės šio jaukaus namų židinio taip ir neaplenkė. Net du kartus troba degė. Vieną kartą nuo žaibo iškrovos, antrą kartą kalta buvo krosnis. Liko po tų gaisrų gyvos, bet kaip stovi. Tačiau vis pavyksta po gaisrų ir kitokių negandų atsigauti, atsitiesti.
Sunkios ligos pakirsta Julė Marganavičienė nebesikelia iš invalido vežimėlio. Ją, o kartu ir senolę Stefaniją globoja čia apsigyvenęs Steponas Pocius. Dabar čionai gyvena ir Julės anūkė bei šimtametės proanūkė Vaida, kuri taip pat rūpinasi šiomis moterimis, kurių jau nebeklauso jų nuosavos kojos...
2008 metais garbingo šimtmečio jubiliejaus sulaukė aštuoni Anykščių rajono gyventojai. Ir visi jie buvo gražiai pagerbti, pasveikinti...
Svetainė www.nyksčiai.lt paskelbė apklausą apie tai, kuris rajono seniūnas(-ė) dirba aktyviausiai. Apžvelgami balsavimo rezultatus ir norėdami pigaus populiarumo anoniminis (-ė, -iai) straipsnių autorius (-ė, -iai) pareiškė "Įdomu tik, ar už savo seniūnus taip serga seniūnijų žmonės?... Gal spaudinėdami klaviatūros pelę taip darbuojasi aktyvieji seniūnai?" Straipsnis susilaukė net 42 komentarų. Pateikiu tuos, kurie turi šį tą bendro su Andrioniškiu ir mano kukliu asmeniu.
Už Andrioniškio seniūną balsavo 215 Nyksciai.lt lankytojų. Nors jam nosį nušluostyti buvo pasiruošę troškūniečiai, jiems visgi pritūko šiek tiek balsų - Troškūnų seniūnė surinko 195 balsus.
[...]
Kaip ir žadėjome, aktyviausi seniūnai bus apdovanoti. O prizas kiek netradicinis - kvietimas į artimiausios laidos Anykščių balsas filmavimą.
Kviečiame Nyksciai.lt lankytojus aktyviesiems seniūnams užduoti klausimus. Įdomiausius pateiksime diskusijų laidoje Anykščių balsas dalyvausiantiems pašnekovams.
Laidoje įdomiausių klausimų man nebuvo pateikta, todėl į juos atsakau čia ir dabar . Atsakymai paryškinti taip
Klausimas | 25-01-2008
Seniūno eglė puošiama...
kasdien
Andrioniškio seniūnas Saulius Rasalas savo namų eglę vadina interaktyvia.
Mūsų eglė labai graži kai Anykščių miškų urėdija pradėjo prekiauti eglutėmis, buvau pirmas pirkėjas su teise išsirinkti gražiausią. Pas mus gryna organika be jokių atliekų: žalias medis, bovelninis siūlas ir natūralūs žaisliukai: imbieriniai sausainiai, saldainiai, obuoliai... Papuošimus mūsų mažėlis, trejų metukų Adomas, padedamas vyresnio brolio, trylikos metų Marijaus, greitai sunaikina, tai eglė vos ne kasdien būna puošiama iš naujo, - juokėsi Saulius Rasalas.
Kalėdas seniūno šeima atšventė Šiauliuose, S.Rasalo žmonos Nelės (Dabužių pradinės mokyklos mokytojos) sesers namuose.
Kalėdose daug ko buvo po du: mes du su Nele, jos sesė su vyru irgi du, du mūsų vaikai, du jų vaikai ir dar du seserų tėveliai, - pasakojo S.Rasalas. Kur, su kuo ir kaip sutiks Naujuosius metus, Rasalai planuos paskutinę metų dieną.
http://www.anyksta.lt/index.php?open=full_st_rb&st_id=3462&st_rub=5
kas dieną po naujieną http://www.alfa.lt/rubrika/VideoRazina
Pagrindiniai aktoriai - Juozas, Rimas, Povilas, Regina su dukra, Marytė, Stasė, Bronė ir Audros vyras Virgaudas.
|
Jau tampa tradicija, kad bent kartą metuose įvairių Lietuvos televizijų (LTV, LNK, TV3, BTV1) operatoriai, kasdieniame darbe neretai konkuruojantys tarpusavyje dėl patogesnės vietos filmuojant žinių siužetus, iš konkurentų pavirsta draugais ir bando savo bičiulystę pagrįsti drauge sukurtais trumpametražiais filmukais. Tokių filmukų išskirtinis bruožas - improvizuotas siužetas, dažniausiai nuotaikingas vaizdelis provincijos realijų temomis. Šioje naujai užgimstančioje TV operatorių filmų festivalių tradicijoje išskirtinė garbė tenka Anykščių kraštui bei anykštėnams, kadangi jau antri metai iš eilės kūrybinės operatorių stovyklos organizuojamos būtent čia. Be abejo, pirmiausia tai yra anykštėno, dirbančio LNK televizijoje, operatoriaus Aido Gurskaus nuopelnas. Vien tik jo iniciatyva kasmet yra suburiamas gausus TV operatorių būrys Andrioniškio miestelyje. Kaip pernai, taip ir šiemet TV operatorių filmų festivalis 2007 vyko Andrioniškio Žaliajame slėnyje, Šventosios pakrantėje. Prieš metus įsikūręs Televizijos operatorių klubas šių metų festivaliui pristatė tris naujus filmukus bei anksčiau filmuotą medžiagą ir vaizdo klipus apie Anykščius ir anykštėnus. Tie trys premjeriniai filmukai, kurių filmavimui buvo skirta tik po tris valandas, buvo kuriami trijų skirtingų komandų, po tris žmones kiekvienoje iš jų, buvo pavadinti: Aš 9-tam danguj... (sukūrė TV operatoriai Andrius Abromaitis, Tomas Ruminas ir Tomas Medekša); Brisiaus galas (TV operatoriai Evaldas Petrauskas, Modestas Jurgaitis, Ramūnas Gedgaudas); Kurorto statusas su kiaulišku kvapu... (TV operatoriai Remigijus Pakėnas, Žilvinas Ruminas, Nerijus Gulbinas). Kaip teigė operatorių festivalio dalyviai, šių metų renginio programą paruošti buvo kiek sunkiau dėl neseniai įvykusio Japonijos imperatoriaus vizito Lietuvoje. Nors TV operatorių kūrybiniams eksperimentams teko skirti mažiau laiko, tačiau visi trys filmukai nestokojo sveiko humoro, autentiškų akimirkų su smagiai paplaukusiais anykštėnų veidais, netgi dokumentinių kadrų, vertų ekologijos tarnybų dėmesio. Po paskutiniojo filmuko Kurorto statusas su kiaulišku kvapu... peržiūros daugumai žiūrovų paaiškėjo, kad dėl kiaulių fermų smarvės, sklandančios kurorto statuso siekiančiame Anykščių miestelyje, viso labo kaltas tik... vėjas. Ach, tas vėjas niekadėjas, pučia jis ne ten, kur reikia, ir ne visad tinkamu laiku!.. TV operatorių filmų festivalis, kurį parėmė Lietuvos žurnalistų sąjunga, deja, nesulaukė rimtesnio Anykščių krašto oficialių kultūrintojų paramos nei dėmesio. Kultūros centro instrumentinis ansamblis Grieža, pertraukėlių metu linksminęs negausų pulkelį festivalio dalyvių bei svečių savo banalaus repertuaro dainomis, tarytum iškrito iš muzikinių vaizdo klipų bei moderniai sumontuotos filmuotos medžiagos konteksto. O juk visi tie unikalūs kadrai, TV operatorių nufilmuoti Anykščių krašte, miestelio vaizdai ir kalbinami anykštėnai galėtų pasitarnauti ne tik puikia reklama bei būsimo kurorto reprezentacija, bet ir pagyvintų šiaip jau gerokai apsnūdusį kultūrinį provincijos foną, jeigu!.. Jeigu TV operatorių filmų festivalio ašis įsuktų kur kas platesnį vietinių kultūros funkcionierių ratą ir būtų deramai pristatytas ne tik Andrioniškio Žaliajame slėnyje, bet ir nežinia kam pavaldžiame ir nežinia kokia aukšto meninio lygio kultūrine veikla užsiimančiame Anykščių kultūros centre.
|
Saunuoliai Indre ir Aidas ! Sekmes Jusu naujiems sumanymams. Svecias Gerbiamas Ivanauskai, pries kritikuodamas gal pats ka nors gero padarysit del Andrioniskio ar Anyksciu. Jei del asmeniniu priezasciu nesutariat su Anyksciu kulturos centru, prie ko cia kapela "Grieza". Aciu,kad pakoncertavo ir manau filmukai, ir muzika negalejo buti suderinti (nes filmukus pirma karta tik ir parode per rengini), o ir nereikejo. Aciu organizatoriams. Saunus renginys. Svecias Gerbiamas Ivanauskai, jei jums taip nepatinka Anyksciu kulturos centras del kokiu nors asmeniniu priezasciu, tai prasom nekisti cia kapelos "Grieza". Reikia dzziaugtis o ne kritikuot. Kinai lieka kinais, o muzika manau ir neturejo buti suderinta su filmukais. Pries kritikuodams, gal gerbiamas i pats ka nors gero padarysi Andrioniskiui ar Anyksciu krastui. Kritikuot lengviausia. Mes...... Labai ačiu kad galėjom ateiti praleisti vakarą kad ir daugiau vyktų Andrioniškyje renginių kam patiko kam ne negi visiems itiksi ,o kas atėjo tai patenkinti.Mes vietoje tingim o vaikinai tai tikrai šaunuoliai. tututis Šmigelskienės skudurėlis tas juozelis ivanėlis.kai nieko negali tai netrimituok dūdele kad viskas blogai. organizatoriai Atsiprasome, kad nedareme vieso renginio, nes filmu perziura vyko viduje, kur daugiau norinciu nebutumem galeje sutalpinti.O zmoniu buvo tiek, kiek reikejo(apie 100).Jei dar butu daugiau, butu jau problema.Supratau, kad ziurovams patiko, tai svarbu, o svarbiausia, kad patiko operatoriams.Kol kas mums paramos nereikia-gera buti nepriklausomam. jei norit placiau http://www.lzs.lt/page.php?page_id=82 Kultūrininkas su kvapu Juozai , ir vėl rašai nieko nežinodamas . Pernai nežinia kam pavaldžiame ir nežinia kokia aukšto meninio lygio kultūrine veikla užsiimančiame Anykščių kultūros centre visi filmai buvo pristatyti, tikuosi taip bus šiemet. Jei 2006 metais neturėjai 3 Lt. bilietui tai pradėk taupyti . |
iš http://www.anyksta.lt/index.php?open=full_st&st_id=2229&l_id=155&rub_id=5
Palyginimui iš http://www.lzs.lt/page.php?page_id=82
TV operatorių filmų festivalis tapo laukiama švente/ Kornelija Ežerskytė
2007-06-11
Praėjusį šeštadienį Andrioniškyje (Anykščių r.) į tradicinį renginį TV operatorių filmų festivalis-2007 vėl susirinko operatoriai iš LRT, LNK, TV3 bei kitų televizijų. O pažiūrėti jų sukurtų filmukų suėjo Andrioniškio gyventojai, suvažiavo anykštėnai ir svečiai iš sostinės.
Prieš dvi savaites TV operatorių klubo nariai ir jiems prijaučiantys kolegos Andrioniškyje buvo susirinkę į kasmetinės stovyklos seminaro pirmąjį turą. Šeštadienį iki pietų operatoriai dalyvavo seminare, kuriame tobulino komandinio darbo įgūdžius ir mėgino nors dienai pamiršti darbe tvyrančią konkurenciją. Vėliau į komandas pasiskirstę stovyklos dalyviai kūrė 5 minučių siužetus temomis Aš devintam danguj... (anykštėno būsena), Brisiaus galas (pagal Jono Biliūno apsakymą) ir anykštėnų pasiūlyta tema Kurorto statusas su kiaulišku kvapu... (tiriamoji žurnalistika).
Šįkart jau į festivalio uždarymą sugužėję originalaus projekto dalyviai bei jų kolegos, draugai, artimieji galėjo tik džiūgauti pažiūrėti operatorių sukurtų filmukų susirinko kone visa Andrioniškio bendruomenė. Operatoriai čia jau tapo laukiami svečiai, o pats festivalis andrioniškiečių pamėgta švente.
Pasak TV operatorių klubo vadovo Evaldo Petrausko, praėjusiais metais buvo kur kas daugiau kūrybinių komandų, sukurta daugiau filmukų. Šiemet projekto dalyvių sumažėjo dėl netikėto darbų krūvio: kūrybinė stovykla vyko kaip tik tomis dienomis, kai Lietuvoje su valstybiniu vizitu lankėsi Japonijos imperatorius Akihito. Tačiau antrasis projektas turi ir teigiamų permainų, nes buvo sudarytos kur kas geresnės sąlygos filmų peržiūrai. Susirinkusieji į festivalio uždarymą, kuris jau antri metai vyksta Aido Gurskaus tėviškėje įkurtoje sodyboje, buvo kviečiami į naujai pastatytą, bet filmų peržiūrai pritaikytą klojimą.
Sveikindamas festivalio dalyvius ir svečius Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrys Antanaitis džiaugėsi originalia TV operatorių klubo iniciatyva, kuri padėjo darbų įkarštyje atrasti laiko ir savo pačių tobulėjimui, o kartu ir suvienijo juos po LŽS vėliava.
Lietuvos žurnalistų sąjunga specialiu prizu apdovanojo geriausio filmo kūrėjus, kuriems už kūrybišką idėjos perteikimą buvo įteiktas 300 litų vertės BMS dovanų čekis. Na, o nugalėtojus išrinko patys žiūrovai, kurie po keletą valandų trukusios peržiūros (su nedidelėmis pertraukėlėmis buvo pademonstruota keliolika muzikinių vaizdo klipų bei teminių filmukų) noriai balsavo rinkdami geriausią filmą.
TV operatorių filmų festivalis-2007 nugalėtojais pripažinti Nerijus Gulbinas (LTV), Žilvinas Ruminas (TV3) ir Remigijus Pakėnas (LNK). Ši kūrybinė komanda sukūrė originalų ir aštrų tiriamosios žurnalistikos filmuką anykštėnų pasiūlyta tema Kurorto statusas su kiaulišku kvapu...
Kaip sakė renginyje dalyvavusi LŽS pirmininko pavaduotoja Erika Straigytė, Žurnalistų sąjunga šį festivalį stebi nuo pat pradžių ir vertina jį kaip originalų bei itin perspektyvų projektą. Tikimės, jog kitąmet TV operatorių klubo inicijuotas filmų festivalis taps solidžiu renginiu ir garsas apie jį pasklis toli už Anykščių ribų. Šis klubas jaunas, dar neturi tiek ambicijų nei patirties, tačiau organizacinius rūpesčius sau ant pečių pajėgi užsikrauti LŽS administracija. Apie tai buvo kalbėta ir šiandien įvykusiame LŽS darbuotojų pasitarime. 

Nuotraukose: kairėje- vienas iš festivalio organizatorių Aidas Gurskus (kairėje) kartu su LŽS vicepirmininku Audriu Antanaičiu apžiūri klojimą, kuriame vyks filmų peržiūros; dešinėjė- TV operatorių klubo nariai jau dėvi ir marškinėlius su klubo atributika

Kairėje- TV operatorių klubo veikla užkrėtė įvairių kartų operatorius; dešinėje- festivalis tapo laukiama Andrioniškio bendruomenės švente

Kairėje- po kiekvieno filmo peržiūros susirinkusieji bendravo su filmo kūrėjais ir sužinojo daug naujo apie operatorių darbo subtilybes;
dešinėje- LŽS skirtu prizu džiaugiasi geriausio filmo kūrėjai (iš kairės) Žilvinas Ruminas ir Nerijus Gulbinas (centre)
Šešėliniame kabinete partijų margumynas
Šešėlinio kabineto rinkimų nugalėtoju tapo liberalcentristas, Andrioniškio seniūnas Saulius Rasalas. Jam atiteks Anykštos prizas nemokamas laikraščio puslapis politinei reklamai. Nugalėtojas Anykštai sakė, jog dar nežinąs, kaip už save agituos, tačiau teigė dovana būtinai pasinaudosiąs. S.Rasalas liberalcentristų kandidatu į rajono Tarybą sąraše įrašytas 6-uoju numeriu. Tiesa, jis vylėsi, kad deputatu netaps. Paskutiniai duomenys rodo, jog būsima valdžia nedaug skirsis nuo dabartinės. Tokiu atveju aš neisiu į rajono Tarybą, o toliau dirbsiu seniūnu, kalbėjo S.Rasalas.
Šešėlinio kabineto reitingas
1.Saulius Rasalas 1360
2.Antanas Katliorius 1210
3.Alvydas Simonavičius 984
4.Ona Repečkienė 940
5.Virgilijus Milaknis 791
6.Sergejus Jovaiša 776
7.Alvydas Janickas 619
8.Romualdas Gižinskas 602
9.Dainius Žąsinas 570
10.Saulius Nefas 524
Andrioniškio seniūnas Saulius RASALAS ( Rygos senamiesty ,Anykstos" zurnalistu paparasytas papozavo kad seda i ) buvo pastebėtas sėdantis į prabangų, sidabru tviskantį, poliroliu žvilgantį, superiniais lietiakais dėmesį traukiantį BMW markės automobilį. Trumpas interviu su S.Rasalu: - Seniūne, kieno šis automobilis?
- Mano, suprantama. ( taip nesakiau )
- O kurgi jūsų beveik dvidešimtmetis gražios žalios spalvos senasis BMW?
- Išėjo į pensiją. ( sakiau kad turimas automobilis jau beveik 20 metu , bet kokiu atveju jau pilnametis ir galetu iseiti i sekanti gyvenimo etapa)
- Kaip jums pavyko sutaupyti šiam pirkiniui, kurio tikrai pavydės visi Anykščių vyrai?
- Butelių pridavimo ir kitokio taupymo būdu. Kalėdos artėja, žinote. Kitiems dovanų irgi pirksiu, bet savimi pasirūpinau pirmiausia. (apie Kaledas nekalbejau )
- Sakykite, kurį šių metų mėnesį jūsų pirkinys nuriedėjo nuo konvejerio? ( klausimas skambejo " O kada nuo konvejerio nuriedejo tas automobilis , prie kurio nusifokinai ?)
- Geriau nesakysiu, nenervinkime tautos
- Kur pirmiausia nuvažiavote, kas pirmas pamatė jūsų pirkinį?
- Į seniūniją, suprantama. Pamatė mano pavaduotoja. Labai sveikino.
- Dėkoju už pokalbį. Laimingų kelių.
Džiuzepė Verdis karste apsiverstų
Anykščių mero patarėjas Aidas Gilys ir Andrioniškio seniūnas Saulius Rasalas po vakaro, praleisto Rygos nacionalinėje operoje, savaip interpretavo Džiuzepės Verdžio operos Nabukas veikėjus ir veiksmą. Išties sunku ką nors suprasti, kai dainuojama itališkai, o subtitrai latviški
Nabukas, Babilonijos karalius, užpuolęs Jeruzalę, sugriovęs šventyklą ir daugelį žydų išvaręs į nelaisvę, A.Gilio interpretacijoje tapo Nepomuku. Fenena, kurios vaidmenį atliko lietuvė solistė Irena Milkevičiūtė, gavo vardą Fanera. Po vieno operos veiksmo A.Gilys nusprendė, kad kitame veiksme bus pralieta daug kraujo, nes itališkos arijos latviškame vertime perskaitė:Ak, kapiec, kapiec
Gruodžio 2-ąją savo kraštiečius anykštėnus į kino vakarą Anykščiuose pakvietęs LNK televizijos žinių operatorius 33 metų Aidas Gurskus parodė tai, ką gali filmavimo kamera profesionalų rankose.
Anykštėno suburti visų didžiųjų Lietuvos televizijų operatoriai vasarojo Andrioniškyje, kur Aidas turi savo vasaros sodybą, ir ten įkūrė savo klubą. Savo pirmosios kūrybinės stovyklos darbus į viešumą jie ištraukė ten, kur jie ir buvo filmuojami, - būtent Anykščiuose.
Kino vakare buvo demonstruojami penki šalies televizininkų darbai: "Miestelis Griežos ir Šventosios santakoje" (apie Andrioniškį ir jo gyventojus), "Anykštėnų mintys" (interviu ekspromtai su gatvėse sutiktais žmonėmis), "...kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę..." (vaidybinis siužetas apie iškylą gamtai niokoti), "79 metrai į dangų" (gamtos garsais praturtintas Anykščių bažnyčios pristatymas) ir "Vyno kelias" (šeimyninė vyno degustacija su šaržuota kelione nuo užstalės į tualetą).
Šalia kolegų darbų Aidas Gurskus plačiai atvėrė ir savo archyvą, kuriame per praėjusius metus susikaupė įdomių vaizdo klipų iš Anykščiuose filmuotos medžiagos.
Vakaro žiūrovų plojimų pradžiugintas Aidas prasitarė, kad tai, kas matoma ekrane, - tik iš dalies jo kūryba. Vyro filmuotą medžiagą jau metus į vaizdo klipus namuose montuoja Aido žmona, anykštėnė Indrė Rimavičiūtė-Gurskienė.
Tarp pirmųjų šios šeimos sukurtų kino darbų buvo ir Anykščių švenčių akimirkų, ir Seimo nario Vytauto Galvono portretinis vaizdo rinkinys, ir "anykštėnų šokiai", sukurti iš meistriškai parinktų ir pakartotų kadrų.
Viename Aido vaizdo klipe kartu su "Baltosios pavanos" istorinių šokių studijos šokėjais nusifilmavo net "Anykščių vyno" generalinis direktorius Marius Gudauskas, apsivilkęs šarvais ir suvaidinęs viduramžių karžygį. Save ekrane pamatęs aktorius mėgėjas prisipažino, kad vaidinti buvo sunku - karšta ir uodai puolė.
Puošniu kino vakaro vainiku tapo lyriškas vaikiškos draugystės siužetas, kuriame pirmąjį pagrindinį vaidmenį jau atliko ir filmo autoriaus sūnus Joris.
iš Pasaulio anykštėnų bendruomenės tinklapio
šeštadienį Anykščių kultūros centre vyko kino vakaras, kurį organizavo LNK televizijos operatorius Aidas Gurskus ir jo žmona Indrė. Deja, labia mažai anykšėnų susidomėjo šiuo renginiu.
Vakaro metu anykštėnai pamatė 5 filmukus, kuriuos įvairių televizijų operatoriai šiemet sukūrė operatorių stovykloje, vykusioje Anykščiuose, o visas vakaras, kaip sakė vakaro vedėjas Ovidijus Jucys, buvo skirtas Anykščių miestui, jo istorijai, monėms turintiems gerą humoro jausmą.
Penktadienis ir 13 diena neišgąsdino andrioniškiečių susirinkti į finalinę projekto Pradėk nuo savo kiemo šventę, kurioje netruko apdovanojimų, geros nuotaikos ir vaišių.
Andrioniškio seniūnijoje gyvena apie 600 gyventojų, tačiau į išgražintus kiemus kraštovaizdžio specialistus įsileido tik 20 andrioniškiečių.Ir ne be reikalo- sulaukė vertingų patarimų iš kupiškėno, kraštovaizdžio specialisto Algio Gasiūno, o spalio 13-tą dar gi buvo ir apdovanoti.
Gražiausia sodyba Andrioniškio seniūnijoje įsikūrusi Plikiškių kaime, o joje šeimininkauja Antanina Svirkienė.Gražiausiai besitvarkančia įstaiga pripažinta Mikierių girininkija.Metų progreso nominaciją nuskynė Vida Grikėnienė iš Mikierių, o andrioniškiečių balsais išrinkta ir jų manymu pati gražiausia seniūnijos sodyba priklauso Virginijui ir Danguolei Morkūnams.
Šiems grožį ir tvarką mylintiems žmonėms padovanotos medinės lentos, kuriuose esantys įrašai primins, o svečiui išduos, kas Andrioniškyje yra kas.
Šventėje išrinkta Gaspadinių gaspadinė-ja tapo Onutė Urbonavičienė, savo patiekalą pavadinusi Sugrįžki, jaunyste.Rudeninės puokštės konkurse nugalėjo Rimantė Vilnonienė.
Jaunieji andrioniškiečiai, kuriuos pradinio ugdymo skyriuje moko mokytojos Laima Žiukienė ir Daiva Šišlienė, šventės dalyviams parengė programėlę, be to vaikai aktyviai dalyvavo Rudens išdaigos konkurse.Pirmąją vietą laimėjo ketvirtokė Rūta Pačinskaitė, antrąją- pirmokė Laima Banaitytė, trečioji vieta skirta 1-os klasės mokinukei Urtei Kontautaitei.
Andrioniškio bendruomenės pirmininkė Skaiva Meškauskienė pasakodama Šileliui apie puikiai pavykusią šventę džiaugėsi, kad dabar Andrioniškio seniūnijos aplinka tapo dar gražesnė.Belieka viltis, kad į projektą neįsijungę andrioniškiečiai paseks gražiausių sodybų šeimininkų pavyzdžiu, o noro puošti ir gražinti savo aplinką idėja pasklis ir po visą Anykščių rajoną.
Norbertas Aleksaitis
Įžvelgė, kad seniūnas saugoja prostatą
LSDP Anykščių skyriaus atstovas spaudai R. Gižinskas į Anykštą atnešė tokio turinio laišką: Visai neseniai Anykščių urėdijoje dirbo berniukas vardu Sauliukas. Jis turėjo jaukų kabinetėlį, naujutėlaitį kompiuterį. Tačiau reikėjo berniukui padangių aukštų ir, palankiai susiklosčius planetoms, Sauliukas tapo antrąja persona rajone po mero. Dabar S. Rasalas liberalcentristų partijos pirmininko pavaduotojas (pirmininkas Alvydas Gervinskas, rajono meras). Taipogi labai tikėtai tapo ir Andrioniškio seniūnijos seniūnu. šiais laikais tai labai natūralu ir sveikintina, jeigu ne vienas bet... Ką tik atvykęs seniūnauti, S. Rasalas pastebėjo, kad ten, kur karalius pėsčias vaikšto, reikia eiti į lauką. Savaime suprantama, antras mogus rajone, gerbdamas merą, save, o galų gale vyro širdį prostatą, suprato, kad ta vieta, kur karalius pėsčias vaikšto, turi būti apšildoma! Kitaip monės pradės cituoti liaudies patarlź: Išėjo boba rasalo ir šikna prišalo. Kaip tarė, taip seniūnas ir padarė graia forma atsiriekė i medicinos punkto kambario gerą pusantro metro ir sukonstravo apartamentą, kur karalius pėsčias vaikšto. Tačiau nebuvo paskaičiuota apartamento akustika ( o tos klaidos architektų liberalcentristų darbuose!) Tuomet ir prasidėjo: klauso medikė pacientų širdį, plaučius, o u pusantro metro girdisi: bum bum, tep tep, pirrrr, zirrrr... šiandien ne tik punkto medikė, bet ir pacientai atskiria, kas i seniūnijos darbuotojų sėdi apartamente, kur karalius pėsčias vaikšto... Manyčiau, kad pirmasis mogus rajone, liberalcentristų partijos pirmininkas, rajono meras suteiks antrajam rajone žmogui pinigų, kad minėto kabineto akustika būtų lokalizuota, o seniūnas su savo svita nesityčiotų iš žmonių.
Vadovui rūpi švara, o ne lankytojų šlapimo pūslė
Andrioniškio seniūnas S. Rasalas Anykšta sakė, kad įstaigos tualetui turi galioti tam tikros sanitarinės normos. Mano žmona mokytoja ir ji neleidžia vaikams į tualetą eiti į lauką, juk yra higienos normos..., - pokalbį apie socialdemokratus įsiutinusį tualetą pradėjo S. Rasalas. Seniūnijoje yra viešojo interneto prieigos taškas, todėl noriu, kad prie kompiuterio ateinantys vaikai, ypač žiemą, į seniūnijos patalpas iš lauko neneštų purvo, ne jų pūslėm aš domėjausi...
Paklaustas, kiek kainavo naujojo tualeto įrengimas, Andrioniškio seniūnas paaiškino: Apie 300 litų. Pirkom klozetą u 100 Lt, kriauklę turėjome savo, taip pat reikėjo medio plaušo plokščių, medienos ir mineralinės vatos, varikliuko ištraukiamai ventiliacijai... Tualeto kanalizacija vietinė. Beje, dar nė karto netraukta... Su seniūnijos ūkvedžiu Vygantu Zlatkumi dirbome maždaug savaitę ir įrengėme tualetą patalpose. Juk dabar 21 amžius, nemačiau nė vieno nepatenkinto naujuoju priestatu.
Į klausimą, kas projektavo apartamentus, kur karalius pėsčias vaikšto, S. Rasalas teigė, kad laikinų pertvarų konstrukcijoms projekto nereikia. Apie tai mane choru informavo savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus architektės, - pridūrė S. Rasalas.
Pasak Andrioniškio seniūno, lėšos tualetui buvo sutaupytos. Kai 2004 metų spalio 21 dieną pradėjau eiti Andrioniškio seniūno pareigas, seniūnija neturėjo tarnybinio automobilio, teko važinėti nuosava maina...O tualeto įrengimo klausimą suderinau su Anykščių Pirminės sveikatos prieiūros centro direktore Zita Neniškiene, - dėstė S. Rasalas. Seniūnijos tualetu naudojasi mūsų darbuotojai, bibliotekos, kultūros skyriaus darbuotojai...
Medicinos punkto vertoliotams vietos utenka
S. Rasalas aiškino, jog jis dėl būsimo tualeto kalbėjo ir su Andrioniškio bendruomenės slaugytoja I. Urboniene. Klausiau, ar jai reikia tiek daug vietos moterų genitalijų apžiūrai, tuo labiau vertoliotų (ginekologinės kėdės red. past.) laikymui.
Anot S. Rasalo, jis asmeniškai nekvietė bendruomenės slaugytojos į tualeto atidarymą. Tik per parduotuvės pirkėjus suinojau, jog I. Urbonienė kakuo nepatenkinta, bet vis dėlto nesiteikiau jos asmeniškai pakviesti pakakoti.
Andrioniškio seniūnijos bendruomenės slaugytoja Anykštai pasakojo, kad ją darbo metu trikdo i už plonos pertvaros sklindantys įvairūs garsai. Aš tuo tualetu nesinaudoju. Man gamtinius reikalus atlikti darbo vietoje sąžinė neleidžia, - tikino I. Urbonienė.
Tuo tarpu pats S. Rasalas mąsto, kaip jam atsikratyti tualetu nepatenkinta medicinos darbuotoja. Aš galvoju, kaip ją išgrūsti i seniūnijos patalpų, nes nusimato keli nauji etatai (migracijos ir socialinės rizikos šeimų specialistų), todėl aš naujų darbuotojų neturėsiu kur sodinti. Kita vertus, kol dar medicinos punktas yra seniūnijos pastate, ten sudėsim plastikinius langus, kad mergaitė nesušaltų, - artimiausius planus atskleidė S. Rasalas.
Motina gali turėti muzikinź klausą
Pasidomėjus, ar seniūnas pritaria R. Gižinsko nuomonei, kad seniūnijos darbuotojai dėl naujo tualeto tyčiojasi i monių, S. Rasalas ilgokai mąstė, kaip galėtų atsakyti, į jo nuomone, sudėtingą klausimą. Tai būtų originalus tyčiojimosi būdas, būdingas škotų turistams, - pagaliau ištarė S. Rasalas. Kaip žinia, futbolo rungtynių į Lietuvą atvykź stebėti škotai buvo apsirengę kiltais (sijonais) ir lietuviams atvirai demonstravo savo pasididiavimus po kiltais...
Paprašytas pakomentuoti bendruomenės slaugytojos I. Urbonienės sugebėjimus i garsų tualete nustatyti konkrečius jų skleidėjus, S. Rasalas dėstė: žinant, kad R. Giinskas felčerės sūnų nuvedė į akordeono klasę, manyčiau, kad ir motina turi ypatingai gerą muzikinę klausą. Tačiau geriau būtų, jog tualeto akustiką taip pat įvertintų profesionalai, turintys gerą muzikinę klausą. Manau, kad muzikos mokytojas R. Gižinskas šiam reikalui tiktų, nes niekas kitas tokiu darbu neusiimtų.
Andrioniškio seniūnas prisiminė seniūnijos gyventojų apklausą, kurios metu žmonės pareiškė savo nuomonź, kaip jie vertina medicinos punkto darbą. iš 353 anketos dalyvių 11 medicinos punkto veiklą vertino blogai. Manyčiau, kad pastarieji vertino ne mediciną, bet šalia medicinos kabineto esančio tualeto akustiką.
Beje, lauke esanti gamtinių reikalų atlikimui skirta seniūnijos būdelė jau apsitraukusi voratinkliais. šitą tualetą reikėtų udaryti, nes kilo įtarimas, kad kažkas ėjęs į tualetą numetė kancarą į malkinę, todėl kilo gaisras, - argumentavo Andrionikio seniūnas.
Pasak Andrioniškio seniūno S. Rasalo, socialdemokratas R. Gižinskas nėra visiškai tikslus, rašydamas, jog S. Rasalas dirbti seniūnu atėjo tiesiai iš Anykščių urėdijos. Porą metų u 600 Lt atlyginimą eiguliavau Troškūnuose ir Kavarske. Taigi, į šitą vietą atėjau nuo kleimo ir malkų krūvos, - kaip visada rimtu veidu dėstė subtilų jumoro jausmą turintis S. Rasalas.
Anykšta 2006-09-16 Nr. 102/7651 Arvidas Lingaitis
Televizijų žinių operatoriai demonstruos stovykloje sukurtus filmus
Vija Pakalkaitė, www.DELFI.lt
2006 birželio mėn. 14 d. 14:47
Šeštadienį Anykščių rajono Andrioniškio miestelio Žaliajame slėnyje vyks Lietuvos nacionalinių televizijų žinių operatorių filmų vakaras, kurio metu bus rodomi filmai apie Anykščius, sukurti prieš mėnesį vykusios televizijos žinių operatorių stovyklos metu.
Festivalio, kurio metu bus pademonstruoti filmai Anykštėnų mintys", Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę... (A.Baranauskas )", 79 metrai į dangų", Vyno kelias", Miestelis Šventosios ir Griežos santakoje" tikslas - suvienyti ir įkurti nacionalinių televizijų žinių operatorių organizaciją ar klubą.
Bandysime siekti, kad šie festivaliai taptų kasmetiniais", - teigiama išplatintame pranešime spaudai.
Andrioniškio miestelio Žaliajame slėnyje gegužės viduryje vyko didžiųjų Lietuvos televizijų žinių tarnybų operatorių stovykla, kurioje dalyvavo 15 operatorių iš LRT, LNK, TV3 ir pirmojo Baltijos kanalų.
Stovyklos dalyviai atliko kūrybines užduotis, operatoriai buvo skirstomi į komandas, kuriose dirbo skirtingų televizijų atstovai ir filmavo siužetus.
Televizijų žinių operatoriai kol kas neatskleidžia, ar jie sieks šlietis prie Lietuvos spaudos fotografų klubo, organizuodami festivalius ir apdovanojimus.
Spaudos fotografai gegužės pabaigoje surengė jau penktojo Lietuvos spaudos fotografijos konkurso Auksinis kadras" apdovanojimus.
http://www.delfi.lt/news/economy/Media/article.php?id=9867838&categoryID=754662
Andrioniškiečiai pažins augalus
Andrioniškio bendruomenės centras, siekiantis pasinaudoti specialistų konsultacijomis, kad būtų išsiaiškinta, kokie augalai savo morfologinėmis ir estetinėmis savybėmis labiausiai tinka Andrioniškio kraštui, norėjo savo projektui Pradėk nuo savo kiemo iš savivaldybės biudžeto išpešti 2610 Lt, iš kurių 300 Lt sudarytų biuletenio leidybos išlaidos, 60 Lt 12 fotografijų, 600 Lt transporto išlaidos, 600 Lt kraštovaizdžio specialistų konsultacijos, 400 Lt prizai ir kt.
Nuo ankstyvo pavasario organizuoti ir skatinti Andrioniškio seniūnijos gyventojus (tame tarpe ir intelektualus menininkus, Andrioniškyje gyvenančius tik vasarą) siekti žinių apie aplinkos estetinį formavimą, - projekto tikslus atskleidė jo vadovė Gražina Pačinskienė. O Andrioniškio seniūnas Saulius Rasalas, susižavėjęs minėtu socialiniu projektu, savo rekomendacijoje rajono Tarybai rašė: Projekto tikslai ir uždaviniai tikslui pasiekti realūs. Projekto įgyvendinimas teigiamai pasitarnaus Andrioniškio seniūnijos bendruomenei.
Rajono Tarybai augalų morfologinės savybės Andrioniškyje pasirodė socialesnės negu vienišų ligonių lankymas ar nuskriaustų vaikų ugdymas, todėl minėtam projektui skyrė net 1500 Lt .
http://www.anyksta.lt/index.php?id=12339&date=2006-05-23&d=TWpBd05qQTFNak09 2006 m. GEGUŽĖS 23d., ANTRADIENIS
Landšaftas. Andrioniškyje vyksta akcija Pradėk nuo savęs. Pasak Andrioniškio seniūno Sauliaus Rasalo, landšafto specialistas iš Kupiškio kartu su seniūnijos darbuotojais važinėja per kiemus ir konsultuoja: koks akmuo kurioje vietoje gražiau atrodytų, kur kokį augalą sodinti. Šiam projektui rajono savivaldybė skyrė 1,5 tūkst.Lt. Landšafto specialisto paklausa Andrioniškyje didžiulė vargu jis galės pakonsultuoti visus norinčius.
http://www.anyksta.lt/index.php?id=12346&cat_id=5&date=2006-05-23&mzone=3 2006 m. GEGUŽĖS 23d., ANTRADIENIS
|
Andrioniškio miestelio Žaliajame slėnyje gegužės 13-14 dienomis vyko didžiųjų Lietuvos televizijų žinių tarnybų operatorių stovykla. Joje dalyvavo 15 operatorių iš LRT, LNK, TV3 ir pirmojo Baltijos kanalų.
"Šilelis plačiau čia http://www.delfi.lt/news/economy/Media/article.php?id=9543588 |
| ||
Bendruomenės internete: nuo virtualių piketų iki pikantiškų patiekalų receptų
Jeigu per vieną dieną tektų aplankyti visų Anykščių rajono seniūnijų centrus, tam, ko gero, tikrai neužtektų laiko, tačiau pasirodo, net penkiose rajono seniūnijose galima paviešėti vienu kompiuterinės pėlės spragtelėjimu, mat jos, neatsilikdamos nuo šiuolaikinio pasaulio, apie save skelbia internete.
Kurios rajono seniūnijos bendruomenės internetinė svetainė įdomiausia ir originaliausia, šiame rašinyje nesiimsime spręsti, tai apsilankę jose galėsite padaryti patys.
Apie egzistuojančias rajono bendruomenių svetaines matyt geriausiai žino tik tionykščiai gyventojai, mat jas surasti pavyko tik su visagalės Google paieškos sistemos pagalba.
Svėdasų miestelio internetinės svetainės adresas paprastas- www.svedasai.lt Ši bene ir seniausiai veikianti- svetainės kūrėjai skelbia, kad idėja ją sukurti kilo 2002-aisias metais pradėjus ruoštis miestelio jubiliejui. Informatyvus ir nuolat atsinaujinantis puslapis, kuriame ypač į akis krenta už padorią žiniasklaidą piketuojančio svėdasiškio aktyvumas ir įtaka. Beje, patys šio puslapio sumanytojai irgi ne iš kelmo spirti- jie netgi davė interviu vienai Lietuvos radijo laidai.
Andrioniškiečių puslapis pavadintas skambiai ir originaliai- Andrių sostinė. Jos adresas- http://www.freewebs.com/andriusostine/index.htm Visokiausių įdomybių čia galima surasti- štai viena jų, kaip pasigaminti ypatingąjį andrioniškiečių mėgstamą patiekalą, kuris vadinasi Juka. Papjovus kiaulę, paimti 1 stiklinę kraujo. Sriubą daryti iš sultinio, kur virė mėsa, arba vien iš vandens. Į verdantį vandenį įdėti gvazdikėlių, lauro lapelių, citrinos rūgšties pagal skonį. Kraują supilti į indelį atskirai, įdėti druskos, gerai išmaišyti. Paruoštą mišinį pilti į verdantį vandenį, tolygiai maišant. Virti trumpai, nes labai kyla. Beskaitant ir seilė nutįso, norėtųsi tikėti, kad ateityje Andrioniškio bendruomenė susipras juo pavaišinti ir Šilelio redakcijos kolektyvą, o mes jiems tuo pačiu atsidėkosime, kad į savosios svetainės rubriką Andrioniškis spaudoje įdėjo dalį rašinio apie seniūno S.Rasalo makaronų labdarą.
Iš Andrioniškio- į Viešintas. www.viesintos.visiems.lt toks jų miestelio svetainės adresas internete. Susidaro įspūdis, kad viešintiškiai ypač myli savo policijos apylinkės inspektorių. Ko gero, nelabai ramu šiame miestelyje tamsiais vakarais, nes čia buriasi jauni ir pagyvenę policijos rėmėjai. O kad būtų dar ramiau gyventi, informacinis leidinys Viešintų krašto visuomenei Viešinta praneša tokias karščiausias naujienas: Artėjant vasaros sezonui bei padaugėjus viešosios tvarkos pažeidimų, balandžio mėn. 26 dieną 14 val. seniūnijos patalpose, kviečiamas bendras policijos rėmėjų, jaunųjų policijos rėmėjų , bendruomenės narių bei visų suinteresuotų viešaja tvarka susirinkimas, kuriame bus aptartos bendros priemonės kovai prieš pažeidėjus. Taip pat bus svarstoma galimybė Viešintose įrengti stebėjimo kamerą, leisiančią miestelį padaryti saugesniu.
Skiemonių bendruomenę galima surasti šiuo adresu- www.skiemonys.ten.lt Šio krašto gyventojus itin sujaudino kovo pabaigoje įvykęs Saulės užtemimas. Svetainėje netgi publikuojamos vietinio fotomegėjo užfiksuotos autentiškos fotografijos, kuris tądien nepabūgo nukreipti objektyvo į aptemusią saulę.
Vieninteliai troškūniečiai itin santūrūs ir stiprybės besisemiantys iš praeities- su jų krašto istorija galima susipažinti šiuo adresu- www.geocities.com/troskunai_malmaza/Troskunai.htm
Jeigu kartais žinote dar kokį pasislėpusį anykštietišką internetinį puslapį, būtinai jo nuorodą praneškite ir mums.
Robertas Aleksiejūnas
Šilelis 2006 04 29
Anykščių Caritas jau trečią kartą dalina labdaringus maisto paketus rajono gyventojams. Carito moterys pluša be jokio atlygio, stengdamosi padėti žmonėms. Už Europos Sąjungos fondo lėšas nupirkti maisto paketai, mažas pajamas turintiems gyventojams, kaip jie patys teigia, tikrai reikalinga. Deja, Šileliui pasidomėjus kokią paramą dalinant šią labdarą Caritui teikia seniūnijos, Andrioniškio seniūnas Saulius Rasalas atvirai pasakė: Man tą makaronų labdarą dalinti nepriklauso, Caritas laimėjo konkursą, tegul jie ir rūpinasi. Vėliau jis bandė taisyti savo žodžius apie teikiamą paramą sunkiai gyvenantiems. Toks arogantiškas požiūris į vargingai gyvenančius šokiravo ne tik straipsnio autorę, bet ir kitų seniūnijų seniūnus.
Marija Kanišauskienė
Lapė ir lapiukai susigėdo,
kad nukniaukė Andrioniškio gyventojams skirtas dovanas.
Gruožio 29 dieną Kalėdų senelis, važiuodamas su rogėmis į Andrioniškį, ant kelio pamatė gulinčią lapę ir galvojo, kad atveš ją dovanų, tad įsikėlė pas save. Tačiau vagilė išmėtė žuvis ir pavogė maišą su dovanomis, o lapiukai viską surinko ir paslėpė.
Kalėdų senelis, pastebėjęs, kad dovanų nebeturi, pasiūlė visiems padovanoti pasaką. Na, visi sutiko ir taip prasidėjo šventė..
Veikėjų kaukės, kostiumai buvo labai gražūs ir įspūdingi, visus juos sukūrė Julija Kaminskienė.
Ona Alė URBONAVIČIENĖ i www.anyksta.lt
Prieš Naujuosius tradiciškai buvo pagerbti geriausi Anykščių krašto preėjusių metų sportininkai(...). Geriausius atskirų sporto šakų atstovus rinko tų sporto šakų treneriai.
(...) geriausiu motociklininku išrinktas Arminas Jasikonis
Taipgi buvo pagerbti sveikuoliai Zosė Kavaliūnienė ir Albinas Starkauskas (...)
Iš ANYKSTA 2006 m. sausio 5 d. , 1/7550
Create a free website at Webs.com
suprantu, jog tikriausiai nesulauksiu iš jūsų paramos, bet tylėti nebegaliu, kadangi šis straipsnis kupinas tiesos neatitinkančių, privačius asmenis žeidžiančių teiginių bei kaltinimų. Taigi, pradėkime: A.Šemeta vyresnysis nėra viešas asmuo, todėl gerbiamoji straipsnio autorė turėtų laikytis tam tikrų elementaraus padorumo taisyklių ir nepažeidinėti Lietuvos Respublikos įstatymais jam užtikrintų teisių į garbę ir orumą.Taigi, išvardinsiu faktus, kurie, mano nuomone, sąmoningai pateikiami, siekiant sudaryti priešišką visuomenės nuomonę:
1. Gerb. Grinevičiūtė teigia, jog dvaras rekonstruojamas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, tačiau kažkodėl neužsimenama, jog anksčiau ten buvo kolūkio pastatas, taigi, originali Krikštėnų dvaro išvaizda buvo pasibjaurėtinai sugadinta, kitados buvęs įspūdingu, dvaras virto bjauriu sandėliu. Dabar atliekant darbus buvo pasitelkti architektai, atkūrę galimai autentišką, tam laikmečiui būdingą pastato išvaizdą.
2.Gerb.Grinevičiūtė teigia, jog užmūryjami autentiški langai.Vėlgi, netiesa, sovietmečiu langai buvo praktiškai sunaikinti, nebeliko autentiškų fasadinių sprendimų, viskas paversta niūria sovietine realybe.Šiuo metu vyksta darbai, kuriais siekiama išvalyti sovietinį paveldą ir atkurti kiek galima autentiškesnę buvusią dvaro išvaizdą, taigi, užmūryjami tie langai, kurie "išvagojo" fasadą netolimoje praeityje.
3.Autorė straipsnyje pateikia A.Šemetos jaunesniojo tėtį, lyg kažkokį pinigų švaistytoją. Tačiau pagalvokime, ar daug žmonių šiais laikais investuotų savo santaupas tam, kad nereiktų atleisti savo įmonės darbuotojų.Juk įmonės akcininkas už juridinio asmens prievoles neatsako.Taigi, "šiurpusis" A.Šemeta vyresnysis investuoja 1,5 mln. litų asmeninių lėšų, samdo savo paties darbuotojus, kadangi statybų verslas praktiškai sustojęs, o tai pateikiama lyg didžiausia nuodėmė. Galbūt jam reiktų pagalvoti apie naujo Ferrari įsigyjimą? pagal straipsnio turinį suprantu, kad tai būtų mažesnė nuodėmė nei suteikti žmonėms darbo, mokėti algas ir pan. O galbūt reiktų tuos pinigus išdalyti vargšams? Turbūt tai padarytų kiekvienas iš mūsų..Būtų juokinga, jei nebūtų graudu.
5.Gerbiama autorė drįsta lyginti straipsnio "herojų" su A.Janukoniu. Atleiskite, bet kokią teisę turite neteistą žmogų prilyginti teistam? Ar jums žinoma, gerbiamoji, jog "Teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai". Kas esate Jūs, kad drįstate save pakelti aukščiau?
6.Gerb. Grinevičiūtė rašo, kad A.Šemeta pinigus investuoja į prabangą, į dvarą, kuris neduos jokių pajamų. Tačiau jis juos investuoja, jis dabar suteikia darbą, pajamas statybininkams, jis atiduoda savo, kad kiti turėtų, nejaugi ir tai šiais laikais jau yra nusikalstama? duoti darbo, nemesti žmonių į gatvę? Tie patys Krikštėnų gyventojai turėtų būti laimingi, kad vietoj kolūkio laikų "sandėlio- pūlinio", turės dvarą savo miestelyje. Tikrą, gražų, dvarą, o ne viena iš tų vaiduokliškų apleistų šiukšlynų, kur tik žiurkės maisto ieško.
7.Gerb. autorė vis pabrėžia, jog egzistuoja ryšys tarp tėvo ir sūnaus...na, ji teisi ir daugiau čia nėra ką komentuoti, kadangi , autorės nuomone,matyt, visi tie, kurių giminės atsiduria vienoje ar kitokioje viešojoje pozicijoje, turi arba mesti darbą, arba eiti į pensiją, arba važiuoti bananų skinti į Ispaniją. Atsipeikėkite ir nustokite visur ieškoti klastūniškų žabangų, kadangi šiuokart peržengiate bet kokias moralės ribas.
8.Gerb. Grinevičiūtė teigia, jog A.Šemeta vadovavo Švenčionių statybos trestui- norėčiau patikslinti- Šalčininkų statybos trestui: tai geriausiai parodo, jog šio straipsnio tikslas ir esmė buvo tiesiog apjuodinti du žmones- tėvą ir sūnų..Vieną už tai, kad šiuo metu yra valdžioje, kitą už tai, jog yra jo tėvas ir statybininkas..O detalės nesvarbu.
Pagarbiai,
V.Š