„ Man kažko liūdna. Liūdna be priežasties. Nesustabdysiu išskrendančių paukščių, neišsaugosiu antrą kartą pražydusios šiemet pienės, prie žemės prigludusio jos saulėto žiedelio spindesio, nesulaikysiu krintančios žvaigždės...

         Nuo gęstančio, tamsraudonio piliarožės žiedo atitrūksta baltas voratinklis ir iš lengvo plaukia tolyn. Tarytum žiedo dvasia...“

   Andrioniškio kaimo kapela ,,Pelyša“ šiemet baigia penktąjį savo darbo sezoną. Kolektyvui nuobodžiauti netenka. Sulaukėme kvietimų dalyvauti įvairiuose renginiuose.

   Gegužės pradžioje paminėjome Motinos dieną. Andrioniškio mamas sveikinome kartu su mokinukais ir jaunaisiais talentais. Tos pačios šventės proga buvome pakviesti pakoncertuoti Adomynės miestelyje Kupiškio rajone. Džiaugėmės sugužėjusiu nemažu būriu žiūrovų ir ypač šiltu priėmimu. Po koncerto prie stalo mus pakvietė Adomynės kultūros namų etnografinis ansamblis. Po sename dvare įsikūrusių kultūros namų skliautais nuskambėjo ne viena bendra abiejų kolektyvų daina.

   Vasara – taip pat ne atostogų metas. Birželio pradžioje dalyvavome tradicinėje ,,Bėk, bėk, žirgeli“ šventėje Niūronyse. Ne tik kitus linksminome, bet ir patys turėjome į ką akis paganyti: gėrėjomės eikliais žirgais, mugėje grožėjomės meno dirbiniais, skanavome šventinio riestainio.

   Jonines kapela šventė tris naktis iš eilės. Birželio 22 d. kartu su dar keliais Anykščių kultūros centro kolektyvais dalyvavome Joninių šventėje Grigiškėse. Renginys vyko didžiuliame mokyklos stadione. Koncertavo ir Grigiškių kultūros centro meno mėgėjų kolektyvai. Grojo kaimo kapelos, šoko vaikai, dainavo mišrūs ir etnografiniai ansambliai. Pabaigoje visi dalyviai užtraukė Joninių dainą. Mūsų moterys liko sužavėtos labai gražiais vietinių saviveiklininkų tautiniais rūbais.

   Birželio 23 d. Jonines šventėme Ignalinoje. Koncertavome kartu su Ignalinos kultūros centro kaimo kapela ir netradicinės muzikos grupe iš Vilniaus. Nors krapnojo lietutis, šventė paliko neišdildomą įspūdį: nuostabi gamta , puiki renginio organizacija, gausus būrys smagiai nusiteikusių žiūrovų. Ypač visus sužavėjo jaunimas: nesibodėjo liaudiškos muzikos, bet šoko, trypė į taktą, o ką mokėjo - dainavo kartu.

   Birželio 24 d. Jonus sveikinome Andrioniškyje. Šį kartą tradicinę šventės programą paįvairino smagios jaunojo dainorėlio S.Strazdo dainelės, nuotaikingi I.Seibutienės pasakojimai. Laimingiesiems, radusiems paparčio žiedą , buvo įteikti prizai.

   Kelinti metai iš eilės kapela kviečiama koncertuoti Anykščių miesto šventėje, vykstančioje liepos mėnesį. Šiemet grojome vidurnaktį, jau nuaidėjus šventiniams fejerverkams. Po prie upės vykusio koncerto norintieji dar galėjo ateiti prie Kultūros namų paklausyti ,,Pelyšos“ dainų. O mes didžiulėje scenoje tvieskiant daugybei prožektorių ir vidury dainos kylant dūmams pasijutome tikromis žvaigždėmis.

   Laukdami naujo darbo sezono kuriame ateities planus, ieškome naujų idėjų, mokomės naujas dainas, nes su daina smagiau gyventi. Ateikit mūsų paklausyti!

        Sekminės yra švenčiamos krikščioniškoje ir pagoniškoje tradicijoje.

                Krikščionybėje - tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę Sekminių dieną šventė. Šis įvykis aprašytas Biblijoje, Apaštalų darbų knygoje 2-ame skyriuje. Yra laikoma, jog iki tol Šventoji Dvasia buvo tik ant atskirų Dievo pateptųjų žmonių, pvz: karalių, pranašų. Nuo Sekminių dienos Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame.

                Pagonybėje - (Beržų garbinimo šventė)- šventė, švenčiama sekmą (septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama gamta-augalija bei naminiai gyvuliai.

                Tėvynės Sąjungos Anykščių skyrius Sekmines kartu su vietos bendruomene šventė Andrioniškyje prie Šventosios upės. Čia netrūko nei dainų, nei gardumynų, o nuo polkų ir kitų melodijų "prigulė"gležna pievų žolė. Net tris šūvius - už Lietuvą, Andrioniškį ir Sekmines - šovė iš patrankos Anykščių šauliai sudrebindami šimtametės bažnyčios varpus. Kiaušinienė buvo iškepta iš sostinės atvežtų 100 kiaušinių, o darbščių andrioniškiečių apkaišytos berželių šakomis pavėsinės garantavo apsaugą nuo visų bėdų ir nelaimių ištisus metus.

                   Šventės dalyviai dėkingi R.Budreikai už suteiktą žemės lopinėlį, o visiems andrioniškiečiams už džiugias akimirkas!

Andrioniškio bendruomenėje gyvena daug šeimų, kurios nėra abejingos aplinkos grožiui ir tą grožį puoselėja savo kiemuose, darželiuose. Parašę projektą ,,Pradėk nuo savo kiemo-2“ ir gavę finansavimą iš Anykščių rajono savivaldybės, nutarėm vykti į Vilniaus botanikos sodą tam, kad plačiau susipažinti su dekoratyvinių augalų įvairove, sužinoti, kaip juos prižiūrėti, kaip patiems pasidauginti kokį įdomesnį ar retesnį augalą. Labai džiugu, kad organizuojant ekskursiją, noriai padėjo tame pačiame botanikos sode dirbanti mūsų kraštietė Linutė.

   Ir taip vieną gražų saulėtą gegužės sekmadienio rytą išsiruošėme į kelionę. Susirinko pilnut pilnutėlis autobusas. Džiugu, kad važiavo net šeimomis, kad jaunos šeimos skiepija grožį savo mažyliams. Su mumis keliavo neturintis ir metukų mažylis.

   Kelionė neprailgo, kadangi buvo labai saulėta diena, visi pro langą grožėjosi nubudusia gamta, ryškiaspalviu pienių kilimu nuklotom pievom, šviežia žaluma pasidabinusiais pakelės miškeliais ir medžiais.

   Atvykus mus pasitiko pati botanikos sodo direktoriaus pavaduotoja Silvija, kuri mielai pabuvo ir už gidę. Ponia Silvija noriai ir įdomiai papasakojo botanikos sodo įkūrimo istoriją, apie įvairius augalus, jų grupes, kaip paprasčiausiu būdu juos pasidauginti. Tik apgailestavo, kad atvykome gal būt ne pačiu tinkamiausiu laiku, nes tulpių žydėjimas jau pasibaigė, o vilkdalgių dar neprasidėjo, todėl ir nepamatysime viso grožio.

   Bet grožio buvo tikrai daug. Pamatėme ,,gamtos išdaigą“- raudonąją ievą. Šios ievos ir lapai, ir žiedai raudoni, tikrai niekur nematyta. Sužinojome apie rododendrų sodinimo ir auginimo ypatybes ir daugelį įdomių kitų dalykų apie juos.

   Ekskursijos pabaigoje atsigavome, atsigėrę iš gaivaus, tyro Šv. Kazimiero šaltinio. Legenda byloja, kad sugalvojus norą ir atsigėrus vandens, noras tikrai išsipildys.

  Iš botanikos sodo važiavome į vieną didžiausių respublikos dekoratyvinių augalų prekybos centrą esanti gėlių bandymo stotyje. Ten daugelis kažką nusipirko, kas svyrančią blindę, kas įdomesnį spygliuotį ar kokią gėlę, kuriais padabins savo kiemus, darželius. Visi atkreipėm dėmesį, kokie brangus augalai ir supratom, kaip gerai jog daugelį jų turint žinių ir kantrybės galima pasidauginti patiems.

  Ypatingą grožį pamatėme Belmonte. Pasivaikščiojimas po idealiai išpuoselėtą aplinką buvo tikra palaima.

    Saulėtą rugsėjo 5-osios rytą, su krepšiais žolynų, Andrioniškio ir Viešintų seniūnijos moterys žilagalvės ir jaunos, net mamytės su kūdikėliais ant rankų, rinkosi į floristiniams užsiėmimams parengtą salę. Pirmiausia seminaro dalyves sutiko gražiai paruošta Anykščių rajono seniūnijų floristinių kilimėlių nuotraukų ekspozicija. Nuo jų ir prasidėjo pokalbiai apie floristikos meną su ,,Gėlių lankos“ meistre floryste Eugenija Sudeikiene. Jau nubangavusi į praeitį Anykščių miesto šventė turėjo naują labai neįprastą akcentą, kurio sukeltas įspūdis tebesklando iki šiolei. Ko gero, literatūriniai Anykščiai taps ir floristiniais. Seminaro dalyvės, apžiūrėdamos gražiai įrėmintas fotonuotraukas, svarstė:,, O kuris gražiausias ?“  Florystė Eugenija Sudeikienė apibūdino trumpai :

     Visi gražūs. Į šių kilimėlių gamybą sudėta ne tik daugybė gėlių, augalų ir kitos gamtinės medžiagos, bet svarbiausia, kad kuriant vaizdą be plačių ir gilių žinių apie augalų savybes, spalvų derinimą, komponavimo meną neapsieisi. Kam to šiek tiek trūko, tų ir kompozicijos šiek tiek nukentėjo. Tačiau svarbiausia, kad į šiuos darbus sudėta ne tik daug kūrybiškumo, bet ir meilės grožiui, todėl ir paprastas varnalėšos lapas prakalba.

    Gėlininkų tikslas yra atskleisti kiekvieno augalėlio ir žiedo grožį. Visos gėlės vienodai gerbtinos.Gėlės neskirstomos į kilnias ir paprastas. Jos visos yra tobulas Dievo kūrinys, todėl meistrė Eugenija kalbą apie bendravimą su gėlėmis pradėjo nuo to, ką gali padaryti specialistas, kad augalas ilgiau išliktų gaivus, pateikti jį taip kad, išryškėtų jo grožis. Supažindino su kai kuriom pikantiškom detalėm formuojant puokštes, kuriant kompozicijas. Vienas iš būtiniausių puokščių rišimo principų – spiralė. O  kur dar atspalviai, augalo forma, valymas, vyniojimas, žinojimas, kam skiriami žiedai, ir dar daugybė, daugybė praktiškų patarimų.

    Moterys, vadovaujamos meistrės, pynė karkasėlius iš vielos. Suko iš nendrių floristinius indus, darė floristines kompozicijas, pasitelkdamos kiekviena savo mintį, pajautimą. O vadovė taisė, patarė... Darbo eigoje susipažinom ne tik su daugeliu augalų, jų pritaikymu, bet sužinojom ir jų tikruosius pavadinimus. Nė kiek neabejoju, kad ne kiekviena gėlėmis besidominti moteris, skaitydama literatūrą žinotų, kas tai per augalas: ,,klemalis, karšulis, spartina, rūgtis“- ir t.t. Juk visada malonu daiktus vadinti tikraisiais vardais.

    Atrodo, kad seminaro darbinga nuotaika liko patenkintas šio projekto autorius seniūnas Saulius Rasalas, kuris protarpiais užšokdamas į salę foto objektyvu užfiksavo vyravusią kūrybingą dalykišką atmosferą.

    Nors į seminarą buvo susirinkę jau daug ką žinančios ir mokančios apie gėlių prakalbinimą moterys, tačiau meistrę Eugeniją Sudeikienę užvertė klausimais. Į visus kilusius klausimus buvo nuoširdžiai atsakyta. Pasirodė laikas per trumpas, kad išsamiai aprėpti kurią nors floristikos šaką. Juk čia ištisas mokslas !

   Į šventę panevėžiečius atgabeno siaurukas iki Pagojaus, o dar 4 kilometrus nuo stotelės keliauninkai važiavo dviračiais.

   Šventė prasidėjo kai ant piliakalnio pasirodė baltais drabužiais vilkintis krivių krivaitis. Jį vaizdavęs Viešintų klojimo teatro vadovas Vytautas Germanavičius, meistriškai sujungęs senovinės baltų maldos ir Justino Marcinkevičiaus "Mindaugo" žodžius, pasveikino visus gausiai susirinkusius ant Palatavio piliakalnio. Vėliau per kalnus nuaidėjo dainininkės Editos Sargautytės balsas. Jos atliekamos lietuvių folkloro dainos skambėjo kaip pagoniškos giesmės.

   Visą šventės metą skambėjo ir vilniečių folkloro ansamblio, vadovaujamo Dainos Vičinienės, atliekami kūriniai.

   Mindaugo ir karalienės Mortos sostai priminė altorių, prie kurio šventėje dalyvavę žmonės nešė ir dėjo laukų gėles.

   Karaliaus pagerbti ant piliakalnio susirinkusius  pasveikino Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė, Utenos apskrities viršininkė Angelė Kaušylienė, Anykščių meras Sigutis Obelevičius.  

Mamai

Motinos dienos kartojasi

Laukiame jos kiekvienos

Labiau nei ateinant pavasario

Motinos laukiam dienos.

Dar apkabinkim palinkusią

Plaukais pelenų spalvos

Mama, oi Mama brangioji tu

Būk su mumis visados.

Žiedais ją pradžiuginti norisi

Nors jie neilgai težydės

Ištieskime mylinčią ranką jai

Prisiglauskim karštai prie širdies.

Laukai jau skara apsisupo vėl

Išmarginta gėlių žiedais

Uždėkim tą skarą Mamytei mes

Te šildo pečius amžinai.

Jeigu užgesę jos akys jau

Kapuos aplankykim tada

Dėkokim už meilę, už vargą jai

Paguoskim kasdiene malda.

Julė Budreikienė

Noriu dar kartą pasikalbėti apie bendruomenes. Nepatinka man tas žodis, kai nevyriausybinės organizacijos (NVO) vadinamos žodžiu, talpinančiu daug prasmių. Lietuvos bendruomenė tai visi Lietuvos gyventojai, Anykščių bendruomenė – visi anykštėnai, Andrioniškio bendruomenė – visi seniūnijos žmonės. Galima ir smulkiau, Andrioniškio miestelio bendruomenė tai visi andrioniškiečiai, o Mikierių bendruomenė – visi mikieriečiai. Žodis bendruomenė reiškia gyventojus, gyvenančius teritoriniame vienete – kaime, seniūnijoje, mieste, valstybėje. Pasikartosiu, todėl klaidinga sakyti gydytojų, mokytojų, policininkų bendruomenė, nes nėra tokios vietos pasaulyje, kur gyventų tik gydytojai, tik mokytojai, tik policininkai. Bet gali būti gydytojų, mokytojų, policininkų – draugijos, bendrijos, asociacijos ir t.t.

Andrioniškio seniūnijoje veikia kelios organizacijos, viena iš jų „Andrioniškio bendruomenės centras“. Taip jau atsitiko, kad nevyriausybinės organizacijos pavadinime yra žodis bendruomenė. Jei būtų mano valia, įstatymas turėtų uždrausti nevyriausybinių organizacijų pavadinimuose vartoti žodį „bendruomenė“, nes tai įneša painiavą. Nevyriausybinės organizacijos yra savanoriški susivienijimai, privačiai steigiami ir sudaryti bendriems narių poreikiams ir tikslams tenkinti bei įgyvendinti. Taigi, pirmiausiai, „Andrioniškio bendruomenės centras“ yra savanoriškas susivienijimas. Andrioniškio bendruomenės centro nariai susivienijo savanoriškai, nesuskaičiuosi kiek kartų kvietė gyventojus prisijungti, padėti, dalyvauti bendrame darbe. Yra daug žmonių, kurie parėmė darbu, pinigais, bet yra dar daugiau, kurie amžinai nepatenkinti, amžinai įžvelgia blogį, amžinai skundžiasi: „manęs nepakvietė, manęs nepamatė, man nepasiūlė į mane nepasižiūrėjo“...Koks susireikšminimas, kokia didybė! Nyku. O kur dar ta nepamatuota kritika, amžinas „visų šunų korimas“. Nelaimingieji, nepamatytieji, nuskriaustieji, noriu Jums pasakyti, kad bendruomenės centro nariai (tiksliau moterys) nėra kieno nors tarnaitės, jos niekam nieko neskolingos, jos susivienijusios, kaip ankščiau pasakyta bendriems narių poreikiams ir tikslams tenkinti. Centro moterys dirba, kaip moka, kaip išmano. O dirba jos daug, pabandykite, atsisėsti ir parašyti projektą. Nepastebėsite, kaip ant sėdynės atsiras nuospaudos. Paskui bėkite, lėkite, skaičiuokite centus, sukite galvą, kaip kuo geriau viską paruošti ir dar sutaupyti lėšų bendruomenės laikraštėliui. O dirbama todėl, kad norisi, kad geriau, gražiau ir šviesiau būtų! Pats laikas Mikės Pūkuotuko išminčiai: „kas daug dirba, daug ir klysta, kas mažiau dirba, tas mažiau ir klysta, kas nedirba tas neklysta“. Noriu paklausti tų susireikšminusiųjų, plyštančių nuo didybės. Ar mūsų kapitalistiniame pasaulyje yra nemokamas darbas? Visi ekonomistai atsako, kad nėra nemokamo darbo. O aš sakau, kad yra. Nemokamai dirba Andrioniškio bendruomenės centro moterys. Nepagalvokite, kad negalima kritikuoti bendruomenės centro narių. Teisė reikšti savo nuomonę įtvirtinta mūsų Konstitucijoje ir Žmogaus Teisių Deklaracijoje. Žodis kritika reiškia – ko nors nagrinėjimą, aptarimą ( pvz. kokio nors bendruomenės organizuoto renginio), siekiant įvertinti privalumus ir nurodyti trūkumus. O nepamatuotos pretenzijos, iškalbėjimai, burblenimai, įtarinėjimai ir asmeniniai įžeidinėjimai nesutapatinami su kritika.

Įsivaizduokime, nusibos bendruomenės centro moterims tas pjudymas. Jos gali, tenkindamos savo poreikius atsisėsti ir megzti, aptarinėdamos perskaitytas knygas. Gali ir organizaciją likviduoti. Kam nuo to bus geriau ir šviesiau akyse?

Pagaliau, noriu aptarti paskutinį dalyką. Suprantu, kad Andrioniškio bendruomenės centro veikla gali nepatikti. Gal, norisi kitokios krypties, kitokios veiklos, nepriimtini tikslai, gal reikėtų radikalesnių uždavinių. Jokia čia bėda! Tos pačios mūsų Konstitucijos 35 straipsnis sako „Piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas...“. Visi gali steigtis ir vienytis pagal interesus. Pavyzdžiui: „Andrioniškio žvejų draugija“, „Mikierių žaliųjų klubas“, „Sedeikių kulinarių ratelis“, organizacija „Girtuoklystei – ne!“ ir t.t. O jei niekas netinka ir nepatinka siūlau burtis „Į nelaimingųjų būrelį“.

             Vasario 3 d. į jaukią Mikierių girininkiją susirinko gyventojai susitikti su Anykščių pašto viršininku Jonu Sudeikiu, Anykščių raj. savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja Laima Zukienė, apylinkės įgaliotiniu R. Rusteika, Andrioniškio seniūnu S. Rasalu. Anykščių pašto viršininkas su gyventojais aptarė patogiausias vietas pašto dėžutėms pastatyti. Numatyti du taškai pašto pristatymui: Mikierių gyven-vietė ir Puroniškio kaimas.

Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja L.Zukienė papasakojo apie vaikų teises, tėvų pareigas auklėjant vaikus. Apie vaikų nusikalstamas veikas ir tėvų atsakomybę, apie būtinąją gintį, baudas už palaidus šunis, pagalba mobiliaisiais telefonais informavo R. Rusteika. S. Rasalas pasitarė su gyventojais dėl kelio dangos sutvirtinimo per gyvenvietę. Pritarta, kad ši priemonė mažina dulkėtumą.

       Sausio mėn. 24 d. Andrioniškyje posėdžiavo seniūnijos taryba. Posėdžio darbotvarkėje svarstyti 8 klausimai.

1. Andrioniškio socialinio darbo organizatorės V. Baltrūnienės informacija. Pranešėja papasakojo apie didėsiančias našlių pensijas, apie teikiamas asmenines konsultacijas visais socialinės rūpybos klausimais. V. Baltrūnienė paprašė seniūnaičių pagalvoti apie tuos gyventojus, kurie sunkiau gyvena ir paraginti juos kreiptis paramos maisto paketais. Vėliau buvo svarstomas labdaros eiliškumo klausimas kaimams, dalinimo tvarka, gyventojų nusiskundimai. Pranešimą V. Baltrūnienė baigė pasakojimu apie socialinės rizikos šeimas, darbą su jomis. Socialinio darbo organizatorė atsakė į seniūnaičių klausimus.

2. Seniūnas S. Rasalas papasakojo apie nemokamą elektros ir elektronikos buitinių atliekų surinkimą ir išvežimą. Išdalino reklaminius lankstinukus bei kalendorius, prašydamas, kad seniūnaičiai išdalintų juos ir informuotų savo kaimų gyventojus apie naują paslaugą.

3. Pranešėjas S. Rasalas kalbėjo apie Andrioniškio seniūnijos 2006 m. nuveiktus darbus: a) sutvarkytas Šilagalių ir Griežionėlių kaimų kapines, b) įrengtus Andrioniškio mstl. nuvažiavimus neįgaliesiems, c) suremontuotą seniūnijos pastatą, pakeistus langus, pagražinta aplinką. S. Rasalas pateikė seniūnaičiams ir 2007 m. darbų planą: a) Andrioniškio miestelio gatvių apšvietimas, b) šaligatvių per miestelį nutiesimas. Buvo kalbama apie naujų kapinių projektavimą, gatvių asfaltavimą, bei naujų etatų įsteigimą seniūnijoje.

4. Pranešėja Skaivė Meškauskienė Andrioniškio bendruomenės pirmininkė pateikė išsamią ataskaitą apie 2006 m. vykdytus projektus „Mes visi savi“, „Pradėk nuo savo kiemo“ ir „Senobinės Andrioniškio vakaruškos“. S. Meškauskienė papasakojo apie planuojamus 2007 m. projektus „Pradėk nuo savo kiemo 2“ ir projektą, skirtą gamtosaugai, tai - Šventosios upės pakrančių tvarkymas seniūnijos ribose. Šie visi projektai finansuojami Anykščių rajono savivaldybės. Pranešėja Onutė Urbonavičienė Andrioniškio bendruomenės centro finansininkė pateikė detalią ataskaitą apie Anykščių savivaldybės lėšas panaudotas projektų vykdymui.

5. Pranešėja Skaivė Meškauskienė papasakojo apie bendruomenės namų renovacijos planus, architektūrinį projektą ir apie gautą dotaciją 200000 Lt. jų remontui. S. Rasalas informavo, kad pasikeitus statybų reglamentui, reikalingos papildomos lėšos geologiniams grunto tyrimams, nes bendruomenės namai yra skirti visuomenės poreikiams. Reikiamų lėšų planuojama prašyti iš Anykščių raj. savivaldybės.

6. Pranešėjas S. Rasalas paprašė pranešti apie bešeimininkį turtą, esantį kaimuose. Informavo, kad medicinos punkto patalpose pakeisti langai.

7. Seniūnaičiai kalbėjo apie naująjį Savivaldos įstatymo projektą, pateiktą svarstyti Seimui. Vienbalsiai buvo išreikštas nepasitenkinimas įstatymo projekto 3 straipsnio 15 ir 16 punktais, kuriuose siūloma gyvenamosios vietos atstovus vadinti šaltyšiais, o jų susirinkimus – krivūlėmis.

Nutarta. Įpareigoti A. Žukienę pareikšti Seimo komisijai bendrą, neigiamą Andrioniškio seniūnijos tarybos požiūrį dėl svarstomo įstatymo terminų – šaltyšiai, krivūlės, šaltyšijos.

8. Pranešėjas apylinkės policijos įgaliotinis Remigijus Rusteika informavo apie besislapstantį žudiką, apie aparatą, skirtą pagalbai išsikviesti vienu mygtuku, paaiškino, kad gyvenantys atokiose vietose gali naudotis ir mobiliais telefonais, skubiai pagalbai pasikviesti, jei tik yra geras ryšys. Papasakojo apie rengiamus Anykščiuose savigynos kursus, po kurių galima gauti leidimą šaunamajam ginklui įsigyti, apie būtinąją gintį, kaip reikia ir galima gintis, kai gresia pavojus mūsų pačių ir aplinkinių gyvybei bei sveikatai. Informavo apie naują įstatymą, kuris reikalauja, kad visi eismo dalyviai, pėstieji ir vairuotojai, privalo tamsiu paros metu turėti atšvaitus.

   Gražėja ir jaunėja mūsų Andrioniškio mokyklėlė. Šiemet mokinukų gretas papildė net 7 pirmokai. Dabar kasryt skuba semtis mokslo žinių 16 mažųjų Andrioniškio seniūnijos vaikų. Žengti mokslo takeliais padedam mes trys mokytojos. Kiekvieną dieną iš Baranausko mokyklos valgyklos karštas, šviežias, įvairus ir skanus maistas termose atvažiuoja į mūsų mokyklėlę. Net 11 mokinių gauna nemokamus pietus, o visi kiti perka.

   Mes mokytojos rūpinamės, kad mokinukams mokykloje būtų gera, įdomu mokytis. Esame dėkingos savivaldybės vadovams už rūpinimąsi mažosiomis rajono mokyklėlėmis. Iš tiesų – nei vienas buvęs rajono meras tiek dėmesio, rūpesčio neskyrė mažoms mokyklėlėms, kiek skiria dabartinis meras Alvydas Gervinskas su visa savo komanda. Du kartus per metus vis aplanko mokyklas vis teiraujasi mokytojų kaip padėti joms, pabendrauja su mokinukais ( tai akivaizdžiai matome ir rajoninėje spaudoje).

    Didžiausias mūsų rūpestis būna žiemą dėl vandentiekio užšalimo. Šiemet rajono vadovai skyrė nemažai lėšų ir savivaldybės specialistų organizuotu darbu ir atsiųstomis darbininkų brigadomis pakeista vandentiekio trasa, kapitališkai suremontuotas tualetas ( pakeistos lubos, padengtos grindys ir sienos plytelėmis, pakeisti unitazai, kriauklės, sutvarkytas apšvietimas). Šiomis dienomis bus nupirktas ir pakabintas vandens pašildytojas. Vaikučių rankytės nebešals!

    Lauke mokyklą puošia nauji blizgantys lietvamzdžiai, apskardintos palangės. Vienoje klasėje pakeisti langai į plastikinius, apskardintos palangės. Jau pas mus šilta! Greitu laiku bus pakeisti ir kitoje. Prieš mokyklą įrengtas mini sporto aikštynas. Pavasarį jau sportuosime savoje aikštelėje! Žaisime kvadratą , krepšinį, bėgiosime, šokinėsime į tolį ir aukštį. Bus dar atvežti ir futbolo vartai. Mes mokytojos, mokinukai  ir jų tėveliai tariame nuoširdų ačiū savivaldybės vadovams už skirtas mokyklai lėšas, specialistams už suprojektuotus darbus, darbininkams už kruopščiai atliktus darbus.

    Nors mūsų mokyklėlė yra nedidelė, bet joje šilta, jauku, šviesu ir vaikams mokytis yra gera! Mokymosi sąlygos pas mus puikios! Mes jau neatsiliekame nuo miesto mokyklų. Kiekvienoje klasėje jau turime po kompiuterį! Kadangi mokinukų nedaug – todėl visi vaikai gali kasdien pažaisti, papiešti, atlikti įvairias užduotis kompiuteryje. Šiemet puikų kompiuterį su spausdinimo aparatu padovanojo Pasaulinės vaikų šalpos organizacijos įkūrėjas amerikietis Leonas Volinskas. Jis taip pat atsiuntė 2 komplektus mokomųjų kompaktinių diskų. Už tai tariam mielam Ponui Leonui nuoširdžiausią ačiū! Mokinukai žaisdami ir mokosi – atlieka įvairias užduotis iš matematikos, pasaulio pažinimo, anglų kalbos. Mūsų mokiniai negali atsidžiaugti naujuoju kompiuteriu ir puikiais kompiuteriniais diskais.

    Taip pat dėkojame mūsų kraštiečiams, nuolatiniams rėmėjams Gražinai ir Sauliui Sirusams, gyvenantiems Amerikoje. Jie per Tautos Fondą kiekvienais metais mus pradžiugina dovana. Jų parama mums padeda paruošti mokyklą naujiems mokslo metams, perkame mokiniams papildomas knygutes mokslui, enciklopedijas, vaikų literatūros knygutes, kanceliarines prekes, fotografuojame vaikus ir , išleidžiant iš mokyklos, įteikiame kiekvienam vaikui foto albumą pirmųjų mokyklinių metų prisiminimui.

    Mes jaučiame nuolatinį mūsų seniūno Sauliaus Rasalo, bei socialinės darbuotojos Vitos Baltrūnienės dėmesį. Jie nuolat teiraujasi, kokios pagalbos mokinukų šeimoms reikia. Dažnai mes skubame į seniūniją kopijuoti įdomiųjų mokomųjų užduočių, kurios paįvairina mokymo programą. O jas vaikai labai noriai atlieka ir tuo pačiu semiasi naujų žinių, įgyja mokėjimų ir įgūdžių !

    Iš  tiesų – puiki Andrioniškio mokyklėlė!

                                                                                Andrioniškio mokyklos vedėja

                                                                                                                                      Žemėj įvairiai iškyla  grožis

                Jį kiekvienas pastebi savaip:

               Vieną sužavi darželio gėlės

               Kitą – girios ąžuolai, klevai.

            Gyvenu gražiam gamtos kampely ir esu laiminga. Pirkau šią trobelę, pasislėpusią miške, negyvenamą ir labai apleistą. Gėles pradėjau sodinti, kad paslėpčiau kreivą seno namelio sieną, šernų suknistą, duobėtą kiemą. Taip po truputį ir pražydo mano kiemas, bet kad visą laiką būtų gražu reikia daug dirbti, o aš šito sau leisti negaliu, nes prasideda grybavimo metas.

            Tik kaime gyvendamas ir po mišką vaikščiodamas, žmogus pirmiau už kitus pajunti visą gamtos dovanotą grožį, nes tik anksti atsikėlęs gali išgirsti pirmąjį gegutės užkukavimą, paukščių čiulbėjimą, pamatyti iš miško gelmių kylančią didelę raudoną saulę, rasotą pievą, taip gražiai pasipuošusią voratinklių skraistelėmis, bei neišpasakyto grožio žėrinčiais karoliukais.

            Čia gyvendamas žmogus pirmas išgirsti, kad ir vėl jau klykia gervės virš miško, vėl gelsta ir tyliai besisukdami krinta lapai... Pamatai, kad ir vėl kieme auganti eglė papuošė baltu sniego nuometu iki žemės svyrančias šakas, kad tavo kiemo pamiškėje ant nenurautos melisos  sniegenos lesa sėklytes ir supasi.

            Tada vėl pradedi laukti pavasario, planuoji, kur ką sėsi, sodinsi ar persodinsi, džiaugsies gyvenimu, kuris gražus ir nepakartojamas visais metų laikais. Tą gražų metą vėl dažniau atvažiuos anūkėliai pas miško bobutę, gyvenančią „Žemuogių“ gatvėje, ir bėgs prie dėžutės ant medžio, kur kiškiukas jiems rašo laiškučius, atneša lauktuvių. Bet kartais kiškiukas ir pasiguodžia, kad prie jo namelių, taip gražiai išpuoštų įvairiaspalvėmis samanomis, kažkas atvežė net du senus šaldytuvus, o dar truputį toliau išvertė net visą mašiną jam tikrai nereikalingų daiktų.

            Taigi, kai pradėsime nuo savo kiemo gražinimo, nevežkime nereikalingų daiktų į mišką, taip gražių gamtos namų, kur taip gera ir žvėreliui ir žmogui.

                                                                       Antanida Svirkienė

                                                                                                       Plikiškių kaimas  

Andrioniškis

Šventosios krantai, kur bėgiojom basi su draugais

Šviesiausi atsiminimai iš praeities,

Tartum lieptas iš pakrantės kitos.

O kas uždraus svajoti?

Čia gimsta prisiminimai,-

Rojus, iš kurio negali nieks išvaryti.

Andrioniškis – pažįstami veidai ir artimi draugai

Prisiminimai – pasidalinti liūdesiu ir džiaugsmu,

Juk gyvenime pasitaiko ir sunkių valandų,

Kol artimą sielą ar draugą randu.

Gyvenimo kelias vingiuotas,

Pasitaiko sunkių ir klaidžių kelių.

Mes – ta karta – tarp praeities ir ateities.

Lyg Inkūnų lieptas – jungiantis abu krantus.

Mus mokė mokytojai ir tėvai

Deja – daugelio mūsų tarpe nėra

Teliko šviesus prisiminimas,

Kaip saulė danguje.

-II-

Tu gyveni tik vieną kartą.

Gyvenimas tik vienas duotas.

Išgerk jį visą – saldų kartų -

Nes gyveni tik vieną kartą.

Tebūna jis – ugnis ir plienas,

Apglėbęs nerimo pečius.

Neiškirstas, neišpakuotas

Spalvingas, didelis, kvapnus.

Pasauliui nešame mes gėrį

Ir viską šildom širdimi

Kančia - ir ta, tik deimantu sužėri,

Kurią giliai paslėptą saugom mes.

Mylėkime viens kitą tyliai,

Be pažadų ir be aukų.

Mylėkime, kaip paukščiai myli,

Apsvaigę nuo laukų miškų.

Mylėkime, kaip erdvę vėjas,

Kaip aukštį – ąžuolai seni,

Mylėkim, kai likimas nieko,

Ir jį sumaišo su kitais.

Mylėkime, kad galėtum tikėti,

Kaip saule – vasaros žiedai

Mes esame tušti aruodai

O mūsų meilė – tai grūdai.

Tebūna rūpesčiai lyg rūkas lengvas,

Tebūna širdyje ramu ramu,

Teneišnyksta šypsena nuo veido,

Teneišeina laimė iš namų.

·                     Andrioniškio bendruomenės centro valdybos nariams buvo išdalintos anketos parašams rinkti, kad išsaugotume Andrioniškio medicinos punktą.  Surinkus visas anketas paaiškėjo, kad pasirašė 143 gyventojai. Tuos, kurie dar nori pasirašyti, kviečiame užsukti į Andrioniškio biblioteką. Tikimės, kad jūsų parašai ir ateityje bus labai vertingi išsaugant medicinos punktą.

                                          ────                                   

·                        Šiuo metu jau baigiamos atnaujinti medicinos punkto patalpos. Dirba Inga Urbonienė. Darbo laikas: Pirmadieniais – penktadieniais  nuo 8.00 val. iki 13 val. 21min.

                                          ────                                   

·                     Spalio 11 d. į Andrioniškio bendruomenės centrą su padėjėjais buvo atvykęs mūsų kraštietis žymus architektas Algirdas Kaušpėdas. Jo apsilankymo tikslas bendruomenės namų remonto projektas. Architektas su bendruomenės nariais, seniūnu S. Rasalu, savivaldybės architekte D. Gasiūniene aptarė būsimojo projekto viziją. Planuojama bendruomenės namus įrengti per du aukštus. Atskirti salę renginiams ir įrengti naują šarvojimo salytę. Bendruomenės namuose būtų viešas WC, kuriuo galėtų naudotis žmonės po pamaldų. A. Kaušpėdas pasiūlė geoterminį pastato apšildymą. Projekto kaina 57000 – 80000 litų. Architektas A. Kaušpėdas projektą parengs nemokamai. Tai neįkainuojama jo labdara Andrioniškio seniūnijos gyventojams. Susitikime dalyvavo ir architekto tėvelis V. Kaušpėdas.

     Kai projektas bus parengtas, jis bus eksponuojamas viešam svarstymui ir kiekvienas galės pareikšti savo nuomonę.

                                          ────                                   

·                    Spalio 16 d. bendruomenės centro nariai pasikvietė į Andrioniškį Seimo narį V. Galvoną, kuris tuo metu rengė susitikimus Anykščių rajone su rinkėjais. Susitikimas įvyko spontaniškai, p. V. Galvonas užsuko į Andrioniškį važiuodamas į Troškūnus. Susitikimo tikslas: Andrioniškio bendruomenės  centro nariai prašė tarpininkauti Seimo narį perskirstant LR biudžeto lėšas ir taip paremti bendruomenės namų remontą. Prašoma suma 200000 litų. Planuojama, kad visa bendruomenės namų renovacija kainuos 500000 litų.

                                          ────                                   

LVG Gyvulinkystės instituto paukštininkystės skyriaus mokslo darbuotojai prašo Jūsų pagalbos, įvertinant Lietuvos naminių paukščių genofondą. Norėtume žinoti, ar Jūsų apylinkėse neatsirastų gyventojų, auginančių naminius paukščius (vištas, kalakutus, antis, žąsis, pentardas), kuriems būtų daugiau nei 8 metai. Apie auginamus ilgaamžius paukščius labai prašome pranešti tel. Nr. 8 – 615 35692 arba el. paštu arel@takas.lt. skyriaus vedėjui Robertui Juodkai.                                      

   Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) IX-as skyrius apsprendžia valstybės tarnautojų atleidimą iš pareigų. 44 straipsnyje nurodoma, kad „politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas;“.

   Šis straipsnis seniūnijos darbuotojams negalioja, nes seniūnai ir pavaduotojai yra A lygio karjeros valstybės tarnautojai ( o ne politinio pasitikėjimo). Karjeros valstybės tarnautojai priimami į darbą konkurso tvarka.                 

   Kiti seniūnijos darbuotojai dirba pagal darbo sutartis.             

   Todėl kalbos apie seniūnijos darbuotojų pasikeitimą po ateinančių savivaldybės rinkimų neturi pagrindo.

     Kaip informuoja Anykščių rajono Valstybinė Maisto ir Veterinarijos tarnyba, nuo 2006 m. spalio 17 d. pradėtas antrasis laukinių gyvūnų pasiutligės likvidavimo etapas.

     Mėtoma iš orlaivių pasiutligės vakcina gali patekti prie gyvenamųjų namų. Nors naminiams gyvūnams jaukai su vakcina pavojaus nekelia, juos pastebėjus, pranešti tel. 50851 arba 59268, kad veterinarijos specialistai jaukus surinktų ir išvežtų.

   Šiuo metu rengiamas projektas kelio Andrioniškis–Viešintos asfaltavimui. Asfaltas turėtų būti padengtas iki 2008 metų pabaigos. Tuo pačiu bus įrengta dengta autobusų stotelė Padvarninkuose.

Spalio 13 d., Andrioniškyje rudens šventėje, buvo apdovanojami gražiausių sodybų šeimininkai, vyko valgių ir puokščių konkursas. Šventės organizatorių dėka salė atrodė šventiškai, čia susirinko nemažas būrys seniūnijos gyventojų. Stalus puošė išradingų šeimininkių valgiai, buvo galima sužinoti receptus, pasisemti idėjų. Džiugu, kad seniūnijos žmonės, pavargę nuo darbų ir rūpesčių, dar randa laiko ir šventei, yra kūrybingi, nestokojantys minčių, kaip papuošti savo aplinką, kaip pagaminti skanų ir patrauklų valgį ir mielai tuo besidalinantys su kaimynais. Tik gaila, kad šventėje dalyvavo tik keletas vyrų. Juk ne vienas prisidėjo, kad jų kiemas atrodytų tvarkingai, o šeimyna sočiai ir skaniai pavalgytų. Turbūt nežinojo, kokių skanių vynų ir užpiltinių buvo pagaminusios moterys.

            Smagu, kad šventėje dalyvavo ir mokinukai, kurie padeklamavo eilėraščių, papuošė stalus iš daržovių sukurtais personažais. Tai pagyvino šventę, atnešė žaismingumo.

 Vida Grikėnienė               

            Štai ir vėl ruduo, ir vėl baigiasi metai. Liaudies išmintis sako, kad viščiukus skaičiuoja rudenį. Tai ir mūsų bendruomenės centras baigia įgyvendinti sau iškeltus uždavinius. Bet šį kartą ne apie tai. Šį kartą noriu pasidalinti mintimis apie mūsų rudeninį projektą „Pradėk nuo savo kiemo“, kadangi  esu prisidėjusi prie šio projekto kūrimo ir rašymo, todėl jaučiu moralinę pareigą trumpai jį aptarti. Kaip mums pavyko įgyvendinti projektą, nuspręsite Jūs patys, bet jeigu nors keletas naujų  žiedelių papuoš Jūsų kiemus, mes labai džiaugsimės. Truputį apgailestauju, kad apibendrinant rezultatus, Jūsų mažokai dalyvavo. Norėjosi išgirsti Jūsų pastabas, patarimus, juk iš klaidų mokomės. Gal, tai ir mūsų kaltė, gal, ne visi teisingai suprato mūsų skelbimo esmę, galvodami, kad reikia atsinešti kažkokių įmantrių patiekalų, ir nedrįso be jų ateiti.. Tai buvo visai nebūtina, reikėjo tik dalyvauti.

            Bet dar ne apie tai, šį kartelį aš noriu pasidžiaugti, kad vykdant projektą (beje, kaip ir kitus) labai daug prisidėjo seniūnas Saulius Rasalas. Projekto vykdymas prasidėjo ankstyvą pavasarį ir vyko iki vėlyvo rudens. Jis koordinavo visų darbų eigą, rūpinosi nuo pradžios iki jo vykdymo pabaigos.

            O seniūno pavaduotojos Jūratės Pačinskienės dėka sėklyčių laimės šulinėlis suteikė ne vienam gerą nuotaiką. Ačiū jiems už rūpestį. Ir linkiu Jums visiems, kad pavasarį pasėtos sėklytės sužydėtų mūsų sodybose ir suvienytų bendram dideliam darbui – mūsų bendruomenės grožio puoselėjimui.

            Vis dar gyvas Andrioniškio bendruomenės rengtas projektas, o ypač finalas „Rudenėlio šventė“. Puikus renginys, kuriame dalyvavo, tiek jauni, tiek pagyvenę, tiek senyvo amžiaus dalyviai. Kiek fantazijos, išmonės, kruopštumo įdėjo mokyklos mokinukai, ruošdami Dėdės Rudenėlio derliaus parodėlę! Žavėjomės puikiomis rudeninėmis puokštėmis. Geriausios Andrioniškio gaspadinės viliojo visus paragauti skaniausių patiekalų. Puikiai apibendrintas projektas „Pradėk nuo savo kiemo“ ir renginio metu išrinktos gražiausios bendruomenės sodybos. Gėriuosi aktyviausiomis bendruomenės narėmis, kurios suorganizavo visuomenei tokią puikią šventę, kurioje ne tik pasigrožėjome puikiai sutvarkytomis sodybomis, rudens gėrybių parodėle, bet ir pasivaišinome, pasidalijome valgių ruošimo paslaptimis, iš šventės rėmėjų „Erfurto sėklų“ gavome dovanų gėlių ir daržovių sėklų. Nuoširdus ačiū už puikią šventę bendruomenės vadovei ir darbščioms pagalbininkėms! Puiku, kad apjungiate visus kaimo žmones, nepalikdamos ir mažųjų andrioniškiečių – mokyklos mokinukų. Mūsų mokinukai su didžiule atsakomybe ir meile, kiek galėdami dalyvauja rengiamuose projektuose: darbeliais, piešinukais, programėle. Nuoširdus ačiū!

Andrioniškio bendruomenės centras nuo pavasario iki rudens vykdė projektą „Pradėk nuo savo kiemo“. Buvo suorganizuota išvyka į Traupį. Ten apžiūrėta retų ir įdomių augalų kolekcija iš S. Obelevičiaus botanikos daržo, buvo pasikviestas kraštovaizdžio specialistas Algirdas Gasiūnas iš Kupiškio. Jis mielai patarinėjo ir konsultavo norinčius gražiau susitvarkyti aplinką.

Spalio 13 d. 12 val. Andrioniškio bendruomenės salėje vyko projekto „Pradėk nuo savo kiemo“ finalas -  Rudenėlio šventė. Nuo pat ryto bėgiojo šeimininkės, nešdamos į salę savo gėrybes ir grožybes. Dvyliktą valandą į rudeniškai išpuoštą salę įlingavo balta kaip pūkas „Šalna“ (mokytoja D. Šišlienė), nešina pilnu krepšeliu rudens gėrybių, mokinukai su mokytoja L. Žiukiene. Mokiniams ir mokytojoms labai ačiū už rudeniu dvelkiančią programėlę. Paskui buvo parodytos skaidrės iš tų sodybų, kurių šeimininkai pavasarį kvietėsi specialistą konsultacijoms. Tai buvo gyvas įrodymas, kaip šeimininkai pasitempė, grąžindami savo sodybų aplinką. Komisija išrinko „Gražiausią 2006 metų sodybą“. Tai Antanidos Svirkienės sodyba Plikiškių kaime. Nors sodyba randasi smėlėtoje miško aikštelėje, tačiau darbšti, kūrybinga šeimininkė Antanida sugeba sukurti jaukumą ir gražumą. Nominacija „Gražiausia įstaigos aplinka“ atiteko Mikierių girininkijai, „Metų progresas“ – V. Grikėnienes sodybai. Žmonių balsavimu išrinkta gražiausia sodyba– tai andrioniškiečių D. ir V. Morkūnų. Tarp nominantų buvo minimos V. Jozokienės, V. ir A. Tumų, O. Urbonavičienės, R. ir V. Marcinkevičių, D. ir A. Druskių, I. ir A. Seibučių, ir kitos sodybos.

Apdovanoti O. ir V. Kaušpėdai už tautodailės panaudojimą puošiant sodybą. Už augalų įvairovę puoselėjant sodybą apdovanota J. Kaminskienė, už kūrybiškumą tvarkant sodybą– Valerija Pilkienė. Dar daugelis buvo paminėti ir apdovanoti už aktyvų dalyvavimą projekte.

Vyko konkursas „Rudens išdaiga“. Visko prinešė mokiniai. Buvo ir kiaulytės, ir krokodilas Gena iš bulvių, ir kirmėlytės, ir ateiviai iš kosmoso, ir „Titanikas“, ir Rudenėlis. Sunku viską išvardinti. Andrioniškio bendruomenės centro pirmininkė S. Meškauskienė dalyvius apdovanojo atminimo dovanėlėmis ir padėkomis. Aišku, buvo išrinkta komisija, tai kraštovaizdžio specialistas A. Gasiūnas iš Kupiškio, D. Morkūnienė ir V. Jozokienė. Už gražius darbelius I vieta skirta Rūtai Pačinskaitei, II -  Laimai Banaitytei, III - Urtei Kontautaitei. Taip pat buvo renkamos gražiausios rudens puokštės. Čia  laimėjo V. Grikėnienė, A. Adomaitienė, R. Vilnonienė. Specialus komisijos prizas skirtas I. Seibutienei.

Gaspadinių gaspadine išrinkta Onutė Urbonavičienė. Apdovanotos ir kitos gaspadinės už valgių papuošimą, įvairovę, estetiškumą, originalumą. Tai B. Rutavičienė, D. Šišlienė, A. Adomaitienė, R. Vilnonienė. Už senų tradicijų išsaugojimą ir gardų ožkos sūrį apdovanota Gražina Pačinskienė.

Nuoširdus ačiū visiems, dalyvavusiems šiame renginyje.

LSDP Anykščių skyriaus atstovas spaudai R. Gižinskas į „Anykštą“ atnešė tokio turinio laišką: „Visai neseniai Anykščių urėdijoje dirbo berniukas vardu Sauliukas. Jis turėjo jaukų kabinetėlį, naujutėlaitį kompiuterį. Tačiau reikėjo berniukui padangių aukštų ir, palankiai susiklosčius planetoms, Sauliukas tapo antrąja persona rajone po mero. Dabar S. Rasalas – liberalcentristų partijos pirmininko pavaduotojas (pirmininkas Alvydas Gervinskas, rajono meras). Taipogi labai tikėtai tapo ir Andrioniškio seniūnijos seniūnu. Šiais laikais tai labai natūralu ir sveikintina, jeigu ne vienas bet... Ką tik atvykęs seniūnauti, S. Rasalas pastebėjo, kad ten, kur karalius pėsčias vaikšto, reikia eiti į lauką. Savaime suprantama, antras žmogus rajone, gerbdamas merą, save, o galų gale vyro širdį – prostatą, suprato, kad ta vieta, kur karalius pėsčias vaikšto, turi būti apšildoma! Kitaip žmonės pradės cituoti liaudies patarlę: „Išėjo boba rasalo ir šikna prišalo“. Kaip tarė, taip seniūnas ir padarė; gražia forma „atsiriekė“ iš medicinos punkto kambario gerą pusantro metro ir sukonstravo apartamentą, kur karalius pėsčias vaikšto. Tačiau nebuvo paskaičiuota apartamento akustika ( o tos klaidos architektų – liberalcentristų darbuose!) Tuomet ir prasidėjo: klauso medikė pacientų širdį, plaučius, o už pusantro metro girdisi: „bum bum, tep tep, pirrrr, zirrrr”... Šiandien ne tik punkto medikė, bet ir pacientai atskiria, kas iš seniūnijos darbuotojų sėdi apartamente, kur karalius pėsčias vaikšto... Manyčiau, kad pirmasis žmogus rajone, liberalcentristų partijos pirmininkas, rajono meras suteiks antrajam rajone žmogui pinigų, kad minėto „kabineto“ akustika būtų lokalizuota, o seniūnas su savo svita nesityčiotų iš žmonių“.

(...)Andrioniškio seniūnas S. Rasalas „Anykštai“ sakė, kad įstaigos tualetui turi galioti tam tikros sanitarinės normos. „Mano žmona mokytoja ir ji neleidžia vaikams į tualetą eiti į lauką, juk yra higienos normos..., - pokalbį apie socialdemokratus įsiutinusį tualetą pradėjo S. Rasalas. – Seniūnijoje yra viešojo interneto prieigos taškas, todėl noriu, kad prie kompiuterio ateinantys vaikai, ypač žiemą, į seniūnijos patalpas iš lauko neneštų purvo, ne jų pūslėm aš domėjausi...“ Jau šitame sakinyje yra dvi klaidos: tikrai žmona leidžia vaikams eiti į tualetą ir tikrai seniūnijoje nėra  viešojo interneto prieigos taško (minimas taškas yra bibliotekoje). Kitų klaidų neakcentuosiu, išskyrus vieną ir esminę.

„Tuo tarpu pats S. Rasalas mąsto, kaip jam atsikratyti tualetu nepatenkinta medicinos darbuotoja. „Aš galvoju, kaip ją išgrūsti iš seniūnijos patalpų, nes nusimato keli nauji etatai (migracijos ir socialinės rizikos šeimų specialistų), todėl aš naujų darbuotojų neturėsiu kur sodinti. Kita vertus, kol dar medicinos punktas yra seniūnijos pastate, ten sudėsim plastikinius langus, kad mergaitė nesušaltų“, - artimiausius planus atskleidė S. Rasalas.“

  Tiesa yra tai, kad sudėsim langus, tiesa, kad nusimato nauji etatai, tiesa, kad nemanau, jog naujus darbuotojus dėl laiptų statumo būtų gerai įkurdinti antrame seniūnijos aukšte.Tiesa tai, kad Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė neprieštarautų, jog slaugytojos  kabinetą sumažintume. Tiesa ir tai, jog nebūtų blogai, kurs nors miestelyje rasti kitas patalpas. Tik visom galimom patalpom reikia tiek remonto, kad garsiai pasakyta sąmata būtų paskutinis lašas, kuris leistų slaugytojos etatą Andrioniškyje panaikinti. O apie tai, kad slaugytojos nereikia, bandoma įrodyti jau seniai. Vis dar sugebėjome apsiginti, tam pasitarnavo anketavimas  ir seniūnijos rūpestis. Bendrom jėgom bandysim ir toliau saugoti savo teisę turėti  medicinos punktą.

P.S.          iš Z.Neniškienės atsakymų ( „Anykšta“ 2006-09-23) „Andrioniškietė“ klausė:“Kaip supratau iš spaudos Andrioniškio seniūnas nori panaikinti Andrioniškio bendruomenės slaugytojos etatą.Ar tai tiesa?“- Pagal SAM reikalavimus medicinos punktas turi būti tada, kada gyvenvietėje ne mažiau 800-1500 gyventojų ir ji yra nuo ambulatorijos ar poliklinikos ne arčiau kaip 15 km. Seniūnas kaip tik nori išlaikyti medicinos punktą.

Prezidento dekretu patvirtintos derliaus dienos išvakarėse spalio 13 dieną 12val. kviečiame susirinkti į Andrioniškio bendruomenės salę. Įvyks projekto „Pradėk nuo savo kiemo“ finalas. 

          Sodybų vertinimo komisija važinėja, vertina. Nepergyvenkit, kad dėl grybavimo ir bulviakasio darželiuose atsirado viena kita piktžolė. Komisija tai tikrai ne svarbiausia. Visi supranta ir tai, kad šie metai dėl šaltos žiemos, vėlyvo pavasario ir sausros buvo labai nedėkingi aplinkai gražinti. Gamta pakoregavo projekto pagrindinę idėją – labiausiai vertinti per metus pagražėjusias sodybas. Komisija įvertins sodybos šeimininkus, kurie daugiausiai padirbėjo keisdami savo aplinką, bet pagrindinė nominacija bus skirta tiesiog pačiai gražiausiai sodybai. Norime, kad ir gyventojai išrinktų gražiausią sodybą. Jai atiteks nominacija „Gražiausia sodyba žmonių balsais“. Tik Jūsų balsai lems, kas laimės šioje nominacijoje. Visus kviečiame užeiti į biblioteką ir slaptu balsavimu išreikšti savo nuomonę. Komisija taip pat skirs prizą įstaigai, gražiausiai susitvarkiusiai aplinką. Kaip paslaptį galim išduoti, kad dabar komisijos nuomonė linksta prie Mikierių girininkijos, bet yra laiko ir, gal būt, spėjus pasitvarkyti, laimės kuri nors iš parduotuvių ar kita įstaiga. Pačio renginio metu be sodybų apdovanojimų, fotografijų apie konkurso eigą peržiūros, vyks dar du konkursai: gražiausios puokštės ir gardžiausio patiekalo. Prašome ponias ir ponus atnešti po puokštę ir sugalvoti jai pavadinimą. Dalyvaujantys renginyje balsuos ir išrinks gražiausiąją. Prizai kol kas paslaptis.

   Gardžiausio patiekalo konkursui prašome atsinešti savo gamybos patiekalą ir pasiruošti jį pristatyti. Galima paprasčiausiai pasakyti receptą, kaip patiekalą paruošti, galima pradžiai duoti paragauti ir pasiūlyti atspėti, iš ko jis, galima visaip. Svarbu, kad tai netaptų paprasčiausiu valgymu, o galėtume   pasimokyti vienas iš kito. Tad nesineškit didžiausių „bliūdų“. Užtenka, kad 20-30 draugų išeitų po šaukštelį, riekelę ar šlakelį (gaiviųjų gėrimų) paragavimui. Aišku, netiks karšti patiekalai, nes  degustaciją pradėsim po apdovanojimų ir puokščių puokštės rinkimo. Svarbu, dar kad patiekalas būtų įdomus ir ne fabrikinės gamybos.Vyrų dėmesiui – specialūs prizai tik vyrams.

        Andrioniškis manyje gyvas nuo to laiko, kai aš pradėjau  kažką atsiminti ir suvokiau, kad egzistuoju. Visi keliai į pasaulį vedė per Andrioniškį, nes kitų kelių nebuvo, kadangi kelionės prasidėdavo tik Anykščiuose. Gimtojo Plikiškių kaimo pusė priklausė Andrioniškio parapijai (kita pusė – Šimonių), ir mano tėvai 20-ojo amžiaus pradžioje susituokė medinėje bažnyčioje, o vėliau mano tėvas Feliksas Mykolas dalyvavo akmeninės bažnyčios statyboje. Įsikūrus Inkūnų parapijai , visas gimtasis kaimas atiteko jai. Andrioniškio šventoriuje lig šiolei tebestovi akmeninis paminklas (kryžius) ant mano senelio Jurgio Drilingos  kapo, kurį pastatė jo sūnus Leonas, mano tėvo brolis, gyvenęs ir miręs JAV. Užupiečiuose gyveno mano teta Ona Jasaitienė su vyru, ir neretai mažas būdamas pėsčias kulniuodavau pas juos per Andrioniškį.

Gyvenu Andrioniškyje, čia prabėgo mano vaikystė, jaunystė, gimė vaikai. Todėl šis Lietuvos kampelis yra širdžiai  ypač brangus.Visada laukiama šventė mūsų šeimoje yra Pasaulio kraštiečių suvažiavimas, kuris šiemet  buvo surengtas jau trečias. Mums tai galimybė pabūti su artimaisiais, susitikti su draugais, seniai matytais kaimynais ir pažįstamais. Visada stengiamės šiuose renginiuose aktyviai dalyvauti.

     Šeštadienio vakarą skubėjome drauge pasibūti prie atsineštinių vaišių stalo. Manau, buvo geras šventės organizatorių sprendimas vakaroti Žaliajame slėnyje. Šauni erdvi pastogė, apsauganti nuo lietaus, be to daugeliui svečių dar nematyta, erdvus kiemas pasišokti. Šventės pradžioje klausėmės garbingų kraštiečių pasisakymų. Paskui visus linksmino miestelio kapela „Pelyša“ (mūsų šeimos nuomone, tikrai verta dalyvauti kapelų varžytuvėse per televiziją), o kojos jau pačios kilnojosi... Renginį pagyvino jaunųjų sportinių šokių atlikėjų pasirodymas, kiti jaunieji atlikėjai.

     Sekmadienio rytą aplankėme miestelio bibliotekoje surengtą parodą. Nustebino žavūs darbščių mūsų kraštiečių rankų sukurti darbeliai. Paskui rinkomės parapijos salėje, kur jaunasis istorikas Tomas Baranauskas papasakojo apie Andrioniškio istoriją, apie Latavos piliakalnį ir Mindaugo karūnavimą. Įkvėpti senove dvelkiančios savo krašto praeities, tą patį vakarą nulėkėm ieškoti to piliakalnio - patys pažiūrėti ir svečiams parodyti.

     Po paskaitos skubėjome į mūsų bažnytėlę, kur buvo aukojamos šv. mišios už Andrioniškį, o gražų pamokslą sakė Lietuvos karinių oro pajėgų vyriausiasis kapelionas Virginijus Valenta. Po mišių klausėmės Baltijos šalių jaunųjų smuikininkų laureato koncerto.

     Vėliau miestelio aikštėje šaudė patranka, prie upės vyko jaunojo motokroso čempiono Armino Jasikonio ir jo draugo Lauryno Repečkos pasirodymas. Šventė baigėsi kapelos iš Anykščių “Grieža“ koncertu.

      Šis renginys mane ir mano artimuosius maloniai nustebino savo apimtimi. Nuoširdžiai dėkojame organizatoriams už smagiai, kultūringai ir turiningai praleistą laiką.

 Valstybinės šventės – Mindaugo karūnavimo dienos – proga Anykščių kraštą aplankė svečiai iš Latvijos, Madonos miesto. Anykščių kultūros centre jie surengė įspūdingą koncertą. Po to Madonos miesto kultūros namų pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas „Atvasara“ atvyko į Andrioniškį.

     Vadovė pasakojo, kad kolektyvas gyvuoja jau 40 metų. Nemažai šokėjų – ilgamečiai „Atvasaros“ nariai. Ji juokavo, kad kai kurie iš jų jau paseno, bet niekaip negali atsisveikinti su šokio draugais.

    Ir štai šiemet, liepos 6-ąją dieną, Aukštaitijos siaurojo geležinkelio direktoriaus Gintaro Kerbedžio iniciatyva kelios dešimtys panevėžiečių, traukiniu atkeliavusių iki Pagojaus, toliau važiavo dviračiais prie Palatavio piliakalnio paminėti Lietuvos karalių Mindaugą. Užkopę ant piliakalnio, įsitaisę pušų paunksnėje, susirinkusieji įdėmiai klausėsi istoriko Tomo Baranausko, kuris argumentuotai, remdamasis pastarųjų metų Šeimyniškėlių piliakalnio tyrinėjimais, istoriniais šaltiniais mus įtikino, kad esame buvusiose Mindaugo valdose, galimas dalykas, jog būtent šioje dvarvietėje jis buvo karūnuotas...

     Po to kalbėjęs panevėžietis kunigas Mindaugas Kučinskas Mindaugo asmenybę siejo su krikščionybės įvedimo Lietuvoje reikšme, visiems linkėjo nepamiršti krikščioniškų vertybių. Latavos kaimo gyventoja Milda Telksnytė paskaitė keletą savo kūrybos miniatiūrų, prisiminė buvusio eigulio Povilo Vercinsko bei kitų kaimo senbuvių paporintus padavimus apie karalienės Mortos kapą, apie perėją per Šventąją, karo kelią vedusį lietuvių kariuomenę iš kitapus upės stovėjusios Vorutos pilies. Apie tos brastos – grindinio liekanas upėje ties Latavos kaimu rašė ir Bronius Kviklys savo knygoje „Mūsų Lietuva“. Muziejininkas ir kraštotyrininkas Raimondas Guobis pasakojo, kaip senolio Juozo Dalindos dėka  buvo atrastas pušyne slypintis, iki tol istorikams nežinomas Palatavio piliakalnis.

    Pakilią šventinę nuotaiką kūrė Troškūnų folklorinio ansamblio „Malmaža“ dainuojamos lietuvių liaudies dainos, ant dviejų senovinių krėslų padėti vainikai karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos atminimui. Suvienyti Mindaugo dvasios, šventiškai nusiteikę paminėtuvių dalyviai paskui susėdo prie piliakalnio aikštelėje nutiestos 20 metrų ilgio baltos drobulės, kur sudėjo atsineštines vaišes, visi maloniai, šeimyniškai bendravo.

    Už šį gražų, prasmingą renginį, tikrą šventę, ačiū jos organizatoriams – Aukštaitijos siaurojo geležinkelio direktoriui Gintarui Kerbedžiui, Andrioniškio ir Troškūnų seniūnams – Sauliui Rasalui, Janinai Dilienei.

Vygandas Račkaitis

  Andrioniškis - miestelis Anykščių rajone, 9 km į šiaurės vakarus nuo Anykščių, prie Šventosios upės. 290 gyventojų (2001). Seniūnijos centras. Yra bažnyčia. 1935 metais JAV lietuvio inžinieriaus Prano Markūno iniciatyva ir pinigais pagal jo projektą Andrioniškyje vietoje senos medinės buvo pastatyta akmeninė Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Prie statybos daug prisidėjo tų laikų Andrioniškio bendruomenė. Šiuo metu bažnyčia yra saugomas valstybės architektūros paminklas. Netoli Andrioniškio, Latavos upelio pakrantėje 1997 m. buvo atrastas Palatavio piliakalnis. Piliakalnis turi apvalią 30–33 m skersmens aikštelę ir nuo aukštumos pusės atskirtas gynybiniu grioviu bei pylimu. Tai tipiška kunigaikščio rezidencija. Pagal atsitiktinius radinius piliakalnis datuotas XIII–XIV a. Po šio atradimo nebeliko abejonių dėl piliakalnio Lettow vietos ir jo pavadinimo tapatumo su Latavos vardu.    Andrioniškis pirmąkart minimas 1672 m. Pienionių seniūnijos inventoriuje.

           Cituojamas straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos. Toje pačioje enciklopedijoje randame žinių, kad pirmą kartą Andrioniškis, tiesa kaip   Jendraniszki 1620 m. paminėtas Biržų dvaro teismo knygose. Arba tai dar vienas Andrioniškis arba esame 52 metais seniau paminėti. Šiuo metu be mūsų Andrioniškio Lietuvoje yra dar 2 gyvenvietes su tokiu pat pavadinimu: Molėtų rajone  14 km. tiesiąja į pietryčius nuo Alantos  ir  Zarasų rajone Čičirio ežero iškyšulyje 6 km. nuo sienos su Latvija  ir 14 km. nuo Zarasų. Bet panašiau, jog kalbama apie mūsų Andrioniškį, nes kam vienoje gretoje minėti 1620 m. Jendraniszki ir 1923 metais užfiksuotą Indrioniškio pavadinimą ( I visuotinio Lietuvos 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas, 1925).

             Kovo 30 dieną į Andrioniškio seniūnijos salytę atvyko Anykščių verslo informacinio centro konsultantė Daiva Perevičienė, Anykščių turizmo informacinio centro darbuotoja Valerija Čybienė, Anykščių darbo biržos Užimtumo rėmimo programų  konsultantė Liuda Jasikonienė. Įvyko susitikimas su andrioniškiečiais. Ponia Valerija trumpai apžvelgė, kaip plėtojasi turizmo verslas Anykščių krašte, pasidžiaugė, kad supaprastėjo reikalavimai maitinimui kaimo sodybose ir prižadėjo nemokamai reklamuoti visas turizmo paslaugas, kurios tik atsirastų Andrioniškio seniūnijoje. Ponia Daiva labai profesionaliai ir konkrečiai išaiškino, kaip pradėti verslą. Ji akcentavo, kad vienas geras traukos objektas gali išjudinti viso krašto verslą. Ponia Liuda pakvietė naudotis Darbo biržos paslaugomis ir pagalvoti, kaip išnaudoti tą situaciją, kad Andrioniškio seniūnijoje nedarbo procentas 1,35 karto viršija šalies vidurkį ir todėl Andrioniškyje galima būtų vykdyti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus.Kvietė darbdavius pasinaudoti šia programa. Gaila, kad nesurado laiko renginyje apsilankyti darbo neturintys asmenys. ( Ta proga pastaba: anketoje 75 respondentai nurodė jog yra bedarbiai, beveik pusė jų (32) į klausimą: „kodėl nedalyvauji bendruomenės centro veikloje“ atsakė – „neturiu laiko“...). Visi prelegentai leido ir skatino jų pasisakymus pertraukti klausimais ir viską išsiaiškinti iki smulkmenų. Jei nepavyktų iš karto kai ko išsiaiškinti, tai abu informaciniai centrai ir darbo birža nemokamai konsultuoja savo kontorose. Dalyvavo dauguma kviestų verslininkų. Nevisi vienodai, bet atėję naudos turėjo. Bandymas vietoj žuvies pasiūlyti meškerę, pakankamai pasisekė. Dėkoju ponioms, daly-vavusiems andrioniškiečiams ir siūlau visiems seniūnijos gyventojams pagalvoti, kaip gauti pajamų iš turistų.

Seniūnas S.Rasalas

     Antrasis Andrioniškio seniūnijos posėdis sušauktas vasario 21 dieną. Posėdyje buvo svarstomi šie klausimai:

1.Informacija apie šiukšlių surinkimą ir išvežimą Andrioniškio seniūnijos teritorijoje.

2.Privačių miškų tvarkymas.

     UAB Anykščių komunalinio ūkio direktorius K. Šapoka supažindino su ES sąjungoje galiojančiomis atliekų tvarkymo taisyklėmis. Papasakojo

apie šiukšlynų likvidavimą Anykščių rajone. Priminė, kad naujos atliekų tvarkymo taisyklės reikalauja, kad kiekviena šeima turėtų buitinių atliekų

konteinerius. Posėdžio metu seniūnijos tarybos nariai uždavė p. K. Šapokai daug klausimų, į kuriuos pranešėjas išsamiai atsakė, pabrėždamas, kad

miškų ir aplinkos teršėjų laukia labai didelės baudos.

   Seniūnas S. Rasalas paprašė, kad kaimų seniūnaičiai pasikalbėtų su atstovaujamų kaimų gyventojais ir surinktų informaciją, kiek gyventojų

planuoja užsisakyti konteinerius.

   Apie privačių miškų tvarkymo taisykles, leidimų kirsti išdavimą, naujus įstatymų pakeitimus papasakojo Aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai

J.Kuprys ir V.Černiauskas. J.Kuprys pabrėžė, kad savininkai neturintys leidimų kirsti miškui gali kirsti tik sausuolius ir vėjovartas. Visiems kitiems

  medžiams būtinas leidimas kirsti mišką. 

            Posėdžio pirmininkas: J. Tamošiūnas

 Gal truputį ir pavėluotai rašome apie praėjusius įspūdžius, bet gražios akimirkos išlieka ilgai atmintyje, ir norisi kažkam už tai padėkoti.

 Tai buvo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos paminėjimas. Jis šįmet andrioniškiečiams buvo ypatingas. Už tai ir reikia padėkoti mūsų gerbiamam seniūnui, kuris pasistengė, kad tokių svarbių švenčių paminėjimai ilgai išliktų atmintyje ir mums.

 Po įžanginės seniūno kalbos ir Simono Strazdo eilėraščių pasigirdo muzikos garsai ir į salę įėjo maža, žavi šokėjų porelė. Nuostabiai atliktą šokį palydėjo audringi plojimai. Po to pasirodė vyresnieji, kurie skraidė po salę kaip drugeliai. Svarbiausia, kad šoko andrioniškietis T.Morkūnas su R.Nikiforavičiūte. Jiems labai ačiū.

 Už atliktus sportinius šokius esame dėkingi mūsų kraštietei vadovei St. Bilevičienei. Taip pat nuoširdus ačiū vadovei Gerdai Janukėnaitei ir jos vadovaujamai mergaičių grupei, puikiai atlikusiai savo programą.

 Laukiame daugiau tokių švenčių, kurios praskaidrintų mūsų gyvenimą.

Julė Budreikienė

 Rimantė Vilnonienė

Spalio 6 dieną mūsų mokyklėlė išdundėjome į Anykščių geležinkelio stotį pamatyti ten

esančių traukinių. Važiavome traukiniu „siauruku“ iki upės. Sustojus ant tilto, pasigrožėjome

 rūke paskendusiais vaizdais. Grįžus ėjome į traukinių muziejų. Ten mūsų ekskursijos

linksmasis vadovas Raimondas Guobis papasakojo ir parodė įvairių traukinio vagonų,

nuotraukų apie tremtinius. Smagu buvo visiems kartu\ pasisverti ant milžiniškų svarstyklių,

pasivažinėti drezina ir dviračiu ant bėgių. O kur dar seni stoties viršininko kabineto eksponatai!

Labai dėkojame savo mokytojoms ir seniūnui.

Gražina Pačinskaitė, IV klasė

                Nuoširdžiai dėkojame Andrioniškio bažnyčios 70-mečio paminėjimo pagrindiniams rėmėjams:– Anykščių rajono savivaldybei, kuri įvertino ir finansavo paraišką ir laikraščio „ Anykšta“ redakcijai bei redaktorei p. G. Šmigelskienei, kuri rėmė renginį, negailėdami nei resursų, nei patarimų. Didelis ačiū visiems, kurie padėjo surengti tokia svarbią ir reikalingą šventę mūsų žmonėms.

Ilgai ruošėmės šventei- Andrioniškio bažnyčios 70- ties metų jubiliejaus paminėjimui. Ir štai jau viskas praeityje. Norėjome atgaivinti 1935 metų kermošiaus tradicijas.Kaip mums pavyko - spręsti šventės dalyviams. Aišku tik viena, kad pirmas blynas visados būna prisvilęs. Bet dirbant įgauni patirties ir iš klaidų mokaisi. Taip ir mes, išnagrinėję visą minėjimo eigą, kitą kartą, galbūt, kažką darysime kitaip.

      Tačiau visos pastangos be aktyvių, atsidavusių  žmonių nieko nereikštų. Todėl šiandien , po viso renginio noriu širdingai padėkoti visiems mus rėmusiems, padėjusiems, dirbusiems ir  materialiai pagelbėjusiems.

       Stambiems rėmėjams , kurie aukojo bažnyšios gražinimui, vitražams, dėkojome  mintyse ir dar ilgai minėsime juos įžengę į šventorių ir bažnyčią . Visada prisiminsime tuos, kurių dėka, mūsų miestelis įžymus akmenine, išskirtinio grožio bažnyšia.

Tačiau smulkesnėms darbo bitėms, norisi padėkoti šiandien ir dabar. Darbais mus parėmė daug miestelio, seniūnijos, parapijos žmonių. Vieni padėjo atributika,vežėčiomis, „lineikomis“, kiti patys dalyvavo vaidinime, treti – materialiai. Tai Niūronių Jonas Biliūnas, andrioniškietis Vytas šaučiūnas, kurių vežėčiose buvo prekiaujama.„Lineikose“ ponus vežė Gediminas Galvonas, Albinas Strolia, renginį puošė ir daili Aleksandro Petrulio „lineika“, kuria važnyčiojo pats ponas– ačiū jiems, taip pat ašiū ir įspūdingiems ponams ir ponioms. Norisi dar sugrįžti prie  „tikrų tikriausių“ ubagų, nes daug kas net nesuprato, kad tai yra vaidintojai. Dėkoju „basakojėms“ moterėlėms, jaunimui , visiems kurie dalyvavo  bažnytinėje procesijoje ir šventės dalyvių pagerbime – ačiū jiems visiems.

  Negaliu nepaminėti materialiai mus rėmusiųjų vaišių organizavime: tai Jūratės ir Almanto Pačinskų, Virginijos ir Rimo Matelionių šeimų, Rimantos Vilnonienės mamos, iškepusios ruginės duonos kepalą, kuris buvo paaukotas bažnyčioje  per atnašavimą, taip pat linksmajai kapelai „Pelyšai“, kuri linksmino, gaivino sielą. 

O kiek daug žmonių dirbo ruošiant renginį, kantriai , tyliai , ramiai -- tai ir buomo , estrados statytojai,  inž. Prano Markūno kapo tvarkytojai , vaišių ir stalų ruošėjos, nuotraukų parodos rengėjai , bažnyčios tvarkytojai. Taigi dar kartą, visų organizatorių vardu,  ačiū  Jums , mielieji visiems.  Dar negaliu nepasidžiaugti , pas ką ėjau ir ko prašiau padėti vienuose ar kituose darbuose , niekas nepasakė „ne“ , o visi klausė tik – „kur ir kada“ . Gera ir smagu dirbti ir švęsti kartu !

 Redaktoriaus pastaba - pavadinimas nevisiškai teisingas - šventė dar nesibaigė - bus vaizdo įrašo visuotinis peržiūrėjimas

      Projektas „Kermošiaus tradicijų atgaivinimas“ baigėsi ekskursija į Vilnių . šventės rengėjai, pasitarę su bendruomenės centro valdyba, suorganizavo ekskursiją. Ji buvo skirta tiems, kurie aktyviai dalyvavo minėjimo pasirengime: tai inž. Prano Markūno kapo tvarkymo darbuose, bažnyšios  puošime ir tvarkyme, parapijos salės ir vaišių paruošime. Kvietėme visus, kurie dalyvavo  vaidinimuose. Kvietėme visus, kurie iš širdies, negailėdami savo laiko, jėgų dirbo visų labui.

     Vilniuje prie Katedros uždegėme žvakutes, pakilome į Gedimino pilį, pabuvojome  Aušros vartų koplyšioje, Antakalnio kapinėse aplankėm Sausio 13 –osios aukų ir įžymių Lietuvos žmonių kapus. Grįždami sustojome Akropolyje. Pavargę, bet gerai nusiteikę grįžome namo. Tad ir ateityje visus kviešiu aktyviai dalyvauti, tiek talkose , tiek pramogose.  Aktyviuosius ir nuoširdžiai dirbančius būtina pagerbti ir truputį pamaloninti .

Projekto koordinatorė Ona Urbonavičienė

Į    Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, dėl maisto, neatitinkančio saugos ir kokybės

       reikalavimų.  Telefono Nr. 8-800-40403;

Į     Valstybinę ne maisto produktų inspekciją,  dėl ne maisto produktų ir paslaugų,

       kurie neatitinka  privalomųjų   ir deklaruojamųjų reikalavimų.

        Telefono Nr. 8-800-55551;

Į

         Seimo kontrolierių įstaigą galima kreiptis dėl žmogaus teisių pažeidimo.

        Telefono Nr. 8-800- 22100;

Į       Sveikatos apsaugos ministeriją  gyventojų konsultavimo linija.

         Telefono Nr.  8-800-66 004;

Į      Anoniminę psichologinę pagalbą "Moksleivių linija" Telefono Nr. 8-800-23300

         (kasdien nuo 11 val. iki 21 val.);

Į     

          Anoniminė psichologinę pagalbą "Jaunimo linija". Telefono Nr. 8-800-28888

        (skambinti galima  iš fiksuoto ryšio  telefonų, taksofonų, Omnitel ir Bitės GSM tinklų,

         kasdien nuo 16 val. iki 7 val.,savaitgaliais – visą parą.).
         Į    

        "Vaikų telefono liniją" ir "Vaikų paštą". Telefono Nr. 8-800-11111 

          (galima skambinti iš fiksuoto ryšio ir taksofono,    kasdien nuo 16 val. iki 21 val.).

Į    

         Dingusių žmonių šeimų paramos centrą. Telefono Nr. 8-800-26161

         (9-16 val. darbo dienomis).

Į      

       Vilniaus visuomenės sveikatos centrą sergantiesiems arterine hipertenzija.

       Telefono Nr.  8-800-01 415.   (kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį.

       Budintieji gydytojai kardiologai nemokamai teiks patarimus   turintiems

       padidėjusį kraujospūdį).