|
ANDRIONIŠKIO BENDRUOMENĖS INFORMACINIS BIULETENIS | |
|
2008 m. gruodžio mėn. Leidinys Nr. 2 (35) | |
|
Kalėdinis stebuklas Jau sniego pusnim Nurausvino dar miegančias puš Tyla, ramybė apgaubė pasaulį, Kalėdin Ir iš toli toli atsklido gausmas, Tai skambino kalėdiniai varpai, O iš dangaus, regėjos, leidos paukščiai, Tv Atrodė, kad v Kad viešpatauja gėr O praeit Jei atlaidumą jusim savyje. Susėskime v Tokie atlaidūs, jautrūs ir tyri, Pajuskime, kaip būna gera, gera, Kada mes patys švelnūs, atviri. Tada suprasime, kad nėr brangesnio turto, Už meilę ir šiltus žmonių jausmus, Tegul kalėdin Ištirpdo mūsų širdyse ledus. Vida Pakšienė SVEIKINIMAS 2009 m. Lietuva minės savo vardo rašytiniuose šaltiniuose paminėjimo tūkstantmetį. Sveikinu visus žengiančius į tūkstantmečio metus. Tegu šie metai būna ne jaučio, ne krizes, bet pasididžiavimo savo Tėvyne metai. Seniūnas Saulius Rasalas |
Originale čia yra gražus paveiksliukas . Čia galėtų būti |
|
Keturios advento žvakės išreiškia šviesos slėpinį. Žvakė teikia šviesą pati sudegdama. Advento žvakės nurodo tą šviesą, kuri nušv Andrioniškio klebonas Virginijus Taučkėla | |
|
ANDRIONIŠKIO BENDRUOMENĖS AKTUALIJOS 2008m.gruodžio mėn. Nr.2 (35) | |
|
Mūsų gyvenimas...Mūsų gyvenimas...Mūsų gyvenimas... Mūsų gyvenimas... | |
|
GRUODŽIO 13-OJI - ŠV. LIUCIJOS DIENA Kiekvienais metais apie gruodžio vidurį, rinkdavomės paminėti šv. Liucijos šviesos nešėjos dieną. Giedodavom giesmes, aptardavome įvairius adventinių valgių receptus. O kai kada atsinešdavome paragauti pagamintų. Šįmet šią dieną šventėme Raguvėlėje. Mokyklos sporto salėje vyko smagus šv. Liucijos paminėjimas. Susirinko daug žmonių. Bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios. Įspūdingai pasirodė Panevėžio vyskupijos jaunimo centro merginų grupė. Dainavo Raguvėlės moterys, kurioms vadovauja V. Žukauskas. Troškūnų moterų ansambliukas, vadovaujamas D. Gašpuitytės, skaidrino visų širdis nuostabiom folkloro dainomis. Na ir mes, kapela Pelyša grojom, dainavom iš visos širdies, neatsilikdami nuo visų. Puikus buvo renginys ! R. Vilnonienė |
GERUMAS MUS VIENIJA Šiandien šią frazę girdime visur: per radiją, televiziją, spaudoje. Visi kreipiasi į mus paramos, aukos sergantiems vaikams, našlaičiams, vienišiems. Pagalba tai humaniškas ir kilnus tikslas, juk jei gali padėti nors vienam kenčiančiam tai gyventi smagiau. Aš noriu pasidžiaugti savo bendruomenės nariais parėmusiais, paaukojusiais bendruomenės namų remontui pagal išgales. Ačiū už Jūsų gerumą. Mes, kiekvienas mūsų seniūnijos gyventojas ir esame bendruomenės narys. Dabar trumpai papasakosiu, ką esame nuveikę su Jūsų paaukotais pinigėliais. Mintį kreiptis į Jus pagalbos, mieli aukotojai, mums pakišo Alfons Hajraa, kuris aplankė mus vieną gražią kovo mėnesio dieną. Alfons Hajraa, Olandijos pilietis, gyvenantis Lietuvoje, Kaune, dirbantis Labdaros ir paramos fonde Tekantis vanduo. Jis pažadėjo mums surasti verslininkus, kurie paremtų mūsų bendruomenės namų remontą padovanotų mums naujus langus ir duris visam pastatui ir jį apšiltintų. O mums tereikėtų pasirūpinti ir susimokėti už langų ir durų įstatymą. Tai ir ieškojome pagalbos pas Jus. Mielai talkininkavo seniūnaičiai, bendruomenės valdybos nariai, lankėsi pas Jus namuose. Ačiū jiems už tai, nes dirbo labai aktyviai. Aukojo visi, pas kuriuos tik jie lankėsi, o tie kurie tuo metu neturėjo, vėliau atnešė patys tuometinei bendruomenės pirmininkei Skaivei Meškauskienei. Dauguma aukojo po 10 Lt, bet buvo ir tokių, kurie paaukojo dideles sumas. Tai S. Kelbauskas 150,-Lt, G. Pilkauskienė 50,-Lt, V. Tumas 50,-Lt, V. Sriubas 50,-Lt, A. ir V. Barzdžiukų šeima -50,-Lt, A. Valentinavičius, S. Pakenienė po 30,-Lt. Nemažai žmonių aukojo ir po 20 litų. Jūsų gerumo dėka surinkome iš viso 1676 litus, iš jų 443 litus panaudojome salės scenos remontui. Scena sumontuota iš gipskartonio, jo paviršių reikėjo paruošti dažymui, už 443 litus pirkome glaisto, grunto, šlifavimo kempinėlių, teptukų ir t.t. Likę 1233,-Lt, saugiai padėti bendruomenės banko sąskaitoje. Alfons Hajraa žadėtų rėmėjų nerado, nors langų ir durų dydžius V. Šaučiūnas buvo kruopščiai išmatavęs. Todėl teks patiems galvas sukti, kaip toliau verstis. Tai darosi vis sudėtingiau, nes sunkmetis artėja. O kad salė mums labai reikalinga, tai jau kai kas ir įsitikino, kas susidūrė su nelaimėmis. Kad salė taptų jauki ir maloniai joje jaustumėmės, tai dar reikia nemažai pinigėlių: krosnys kiauros, būtina jas keisti arba kitaip remontuoti. O ką jau bekalbėti apie langus, duris. Po stogo remonto sienos, grindys liko negražios. Tai vis dar laukiame Jūsų paramos, nes yra kaimų, kuriuose dar seniūnaičiai neprašė žmonių paaukoti bendriems visų namams, labai prašome patiems tai padaryti, atnešti auką bendruomenės pirmininkei Auksei Žukienei į biblioteką.Taip pat labai prašytumėme pravesti 2 % pajamų mokesčio, juk čia žmogui jokio nuostolio nėra, o bendruomenei didelė parama. Šiais metais iš 2 % surinkome 1065 litus, kurie irgi saugomi banke. Ačiū mus rėmusiems visas lėšas panaudosime Bendruomenės namų remontui. Baigdama noriu palinkėti Jums, mieli bendruomenės nariai ir Jūsų šeimoms, linksmų Šventų Kalėdų. Laimingų Naujųjų Metų ir kad žodžiai Gerumas mus vienija neliktų popieriniai, o gyvuotų mumyse, mus supančioje aplinkoje, mūsų širdyse. Ona Urbonavičienė Andrioniškio bendruomenės centro finansininkė |
|
Skaitykite laikraštėlį internete www.andriusostine.lietuvoje.info/ | |
|
ANDRIONIŠKIO BENDRUOMENĖS AKTUALIJOS 2008m.gruodžio mėn. Nr.2 (35) | |
|
Mūsų gyvenimas...Mūsų gyvenimas...Mūsų gyvenimas... Mūsų gyvenimas... | |
|
Apniukę... Aptemę... Kartais į langines barbena įkyrus lietus. Nors jau baigiasi pirmasis žiemos mėnuo, sniegelio nėra. Tylūs ilgi vakarai, nuobodžios dienos. Nuo birželio 1-osios jau išėjau į užtarnautą poilsį, tad turiu laiko knygą paskaityti, pamegzti, mėgiamais darbais pasidžiaugti. Dar dainuoju Pelyšos kapeloje. Ateinančių švenčių proga noriu padėkoti visiems dainininkams, muzikantams, ypač jauniesiems meno mylėtojams, kad jie nepatingėdavo, ateidavo į repeticijas, renginius. Ačiū žiūrovams, kurie klausydavosi mūsų, ačiū tiems, kurie prisidėjo prie renginių ne tik lėšomis, bet ir nuoširdžiu darbu. Ačiū bendruomenės centrui, kuris surengė puikią projekto Pradėk nuo savo kiemo pabaigtuvių šventę. Visiems noriu palinkėti gražaus Kūčių vakaro šilumos, kad Kalėdų senelis vežtų pilną maišą stiprybės, sveikatos ir meilės kerų. Tesudūžta su trapiu eglutės žaisliuku metų negerovės, ligos, teišsipildo visos svajonės. Tebūna ateinantys metai prasmingi darbais, telydi Jus geriausia sveikata, laimė. Rimanta Vilnonienė. |
ARCHYVAS 2008 Skyrelyje norisi trumpai prisiminti, kuo svarbūs 2008 metai. Kas įvyko, pasikeitė mūsų gyvenime. ●2008 m. gruodžio 18 d. Stefanijai Slavinskienei sukako 100 metų. ●2008 m. bibliotekininkė Skaivė Meškauskienė išėjo dirti į Anykščių viešosios bibliotekos kraštotyros skyrių. Andrioniškio bibliotekoje pradėjo dirbti Auksė Žukienė. ●2008 m. minėjome Andrioniškio seniūnijos atkūrimo dešimtmetį. ●2008 m. sukanka 10 metų, kai klebonas V. Taučkėla gyvena ir dirba Andrioniškyje. ●2008 m. į pensiją išėjo Andrioniškio kultūros centro darbuotoja Rimanta Vilnonienė. Ją pakeitė Raimonda Kiaukarienė. ●2008 m. birželio 29 d. per Šv. Petro ir Povilo atlaidus Andrioniškio bažnyčioje koncertavo smuikininkas M. Švėgžda von Bekeris. ●2008 m. pradėjo dirti nauja socialinių paslaugų centro darbuotoja darbui su rizikos šeimomis Nemira Stukaitė. ●2008 m. Anykščių rajono komisija Andrioniškio miestelį išrinko kaip gražiausia kaimo gyvenamąja vietove. ●2008 m. rugpjūčio 2 d. įvyko pasmodiečių suvažiavimas. ●2008 m. pradėjo dirbti naujas apylinkės įgaliotinis Andrius Auryla. ●2008 m. sukanka 60 metų, kai buvo priimta ir paskelbta Visuotinė Žmogaus Teisių deklaracija. ●2008 m. požeminis elektros kabelis pasiekė Pasmodų, Maželių, Peniankų, Krivinskų, Krepšagalio kaimus. ●2008 m. išasfaltuotas kelias Andrioniškis Viešintos. ●2008 m. ant nebeveikiančio vandentiekio bokšto iškelta papildoma antena, gerinanti OMNITEL ryšį. ●2008 m. poilsiavietėje Prie Šventosios, Paandrioniškio kaime, pastatyta nauja pavėsinė. ●2008 m. įvestas plačiajuostis internetas ●2008 m. rekonstruotos Andrioniškio kapinės, įrengiant apie 25 naujas laidojimo vietas. ●2008 m. Andrioniškio vandentiekyje įrengti nugeležinimo filtrai. ●2008 m. įrengtas Andrioniškio bažnyčios fasado apšvietimas. ●2008 m. atnaujintas Andrioniškio miestelio apšvietimas. ●2008 m. sutvarkytas kelias į Sabaliūnus. ●2008 m. seniūnijos gyventojai vyko į ekskursiją, aplankė Kauną, Botanikos sodą, Pažaislio vienuolyną. ●2008 m. gėrėjomės jaunos audėjos Neringos Baltrūnaitės darbais. ●2008 m. ●2008 m. rašytojas Antanas Drilinga išleido knygą Blyksniai. ●2008 m. R. Guobio knyga apie Andrioniškį pagaliau pasiekė spaustuvę. ●2008 m. Andrioniškio mokyklos mokiniai aplankė teatrą Lėlė Vilniuje. ●2008.12.01-07 Nr.47 žurnale Ekstra išspausdintas R.Vanago straipsnis apie Andrioniškio vyno lobį. |
|
Aušrai Adomaitytei už nuoširdų renginių organizavimą, vedimą, pagalbą visur ir visiems. Arūnui Kulioniui už padovanotus dažus Bendruomenės namų scenai išdažyti. Vytui Šaučiūnui už savanorišką pasiaukojamą darbą paruošiant ir išdažant Bendruomenės namų sceną. Linai Vaišnytei floristinio kilimo idėjos autorei. Juditai Jurgelionienei už projekto Kad visiems būtų gera labdarišką vertimą į anglų kalbą. Laimiui Trumpickui, Raimondui Gurkliui, Alfredui Akumbakui už statybines medžiagas ir darbą, įrengiant valsčiaus maketą. Gurkliams ir Gurskams už suteiktą vietą Sadūnų kapelos ir Aleksandro Petrulio koncertui. Aleksandrui Petruliui ir Rimui Šapauskui už labdarišką pasirodymą koncerte. | |
|
ANDRIONIŠKIO BENDRUOMENĖS AKTUALIJOS 2008m.gruodžio mėn. Nr.2 (35) | |
|
Mūsų gyvenimas...Mūsų gyvenimas...Mūsų gyvenimas... Mūsų gyvenimas... | |
|
Apie pinigus Apie suaukotus pinigus Bendruomenės namų remontui labai išsamiai papasakojo Andrioniškio centro finansininkė Ona Urbonavičienė. Noriu pakalbėti apie A. Šemetos padovanotą 1000 Lt, kurį jis įteikė Andrioniškio seniūnijos dešimtmečio minėjime. Įteikdamas dovaną p. A. Šemeta pasiūlė įsigyti muzikos aparatūrą. Bet mums buvo svarbiau išleisti R. Guobio knygą apie Andrioniškį, todėl paprašėme A. Šemetos pritarti mūsų sumanymui ir jo dovanotas lėšas pridėti prie knygos leidybos. Ponas A. Šemeta mums pritarė. A.Ž. |
Kad gražių žodžių nebūtų per mažai Visada žemėje per mažai gerų žodžių meilės, tiesos ir dėkingumo žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame, nepasakę jų vienas kitam, nusinešame, užgniaužę juos savo širdyse. J. Marcinkevičius Laikas nenumaldomai bėga... Štai jau daugiau nei pusę metų nebepraveriu Andrioniškio bibliotekos durų ir nebepasitinku savo mielų skaitytojų. Šilti prisiminimai užlieja mintimis sugrįžus pas Jus, mieli andrioniškiečiai. Su nerimu prieš septynerius metus, pradėjau dirbti Andrioniškio bibliotekos bibliotekininke. Vėliau išrinkote ir Andrioniškio bendruomenės pirmininke. Parodytas Jūsų didžiulis pasitikėjimas man suteikė dar daugiau jėgų ir noro dirbti mūsų visų labui. Visi praleisti metai su Jumis tai vien gražūs prisiminimai, kurie mane, tikiu, lydės visą gyvenimą. Bendri darbai, siekiai ir pastangos subūrė mus į vieną gražų kolektyvą. Andrioniškio miestelis nepaprastai gražus ir žmonės, su kuriais man teko garbė dirbti, susitikti, nepaprastai nuoširdūs. Šiandien aš ir toliau darbuojuosi, tik jau Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje, Kraštotyros ir leidybos skyriuje. Dirbdama naujoje vietoje, naujame kolektyve dažnai prisimenu savo bibliotekėlės skaitytojus, bendruomenės gražius renginius, šventes. Didelę padėką jaučiu seniūnijos, mokyklos, pašto darbuotojams, bendruomenės valdybos nariams, o ypač geraširdėms - Marytei ir Rimantei, kurios pirmosios padėjo man susipažinti su Andrioniškiu, mane lepino skaniu maistu. Labai ačiū Jums visiems, kad suteikėte galimybę pažinti, sėkmingai dirbti, tobulėti... Baigiantis dar vieniems metams ir į duris beldžiantis Naujiesiems linkiu išmokti džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka. Todėl neskubėkime. Stabtelėkime patekę į kasdienybės šurmulį ir pasidžiaukime vienas kitu, baltu sniegu, žvaigždėtu dangumi... Artėja nepaprastas metas Kalėdos. Nuoširdžiausiai sveikinu visą Andrioniškio bendruomenę linkėdama santarvės, tarpusavio supratimo, meilės Jūsų širdyse, laimės Jūsų pastogėje, kuo geriausios sveikatos, stiprybės kasdieniniuose, bet labai svarbiuose darbuose. Jūsų bibliotekininkė Skaivė |
|
APIE RENGINIUS Pirmasis organizuotas mano renginys - Rasos šventės vakaras. Vakarą pradėjo kviesliai, jo metu grojo Andrioniškio kaimo kapela Pelyša, moterų ansamblis atliko dainą Jonams, kuri skambėdavo prieš 50 metų. Gydė ir patarimus dalino žolininkė, vyko įvairios rungtys ir atrakcijos. Tokia graži šventė nebūtų įvykusi, jei ne rėmėjų pagalba ir palaikymas. Nuoširdų ačiū norėčiau tarti seniūnui S. Rasalui, P. ir V. Vaišviloms, V. ir R. Matelio-niams, A. Žukienei, S. Kauniečiui, bendruomenei ir visiems visiems apylinkių gyventojams. Taip pat vyko įvairios popietės, drauge su bibliotekininke organizuotas susitikimas su rašytojais M. Telksnyte ir V. Račkaičiu. Kartu su mokyklos mokytojais mokiniams ir jų tėveliams pravestas Rudenėlio rytmetys. Organizuota edukacinė psichologinė V. Ivanauskaitės paskaita, muzikinis vakaras O buvo prieš tai..., kartu su bendruomenės centru rudens pabaigtuvių šventė, kurios metu kapela Pelyša pristatė savo naująją koncertinę programą. Renginių organizatorė R. Kiaukarienė | |
|
ANDRIONIŠKIO BENDRUOMENĖS AKTUALIJOS 2008m.gruodžio mėn. Nr.2 (35) |
|
Mūsų gyvenimas...Mūsų gyvenimas...Mūsų gyvenimas... Mūsų gyvenimas... |
|
Šiais metais šventėm Andrioniškio seniūnijos atkūrimo dešimtmetį. Kreipėmės į visus buvusius rajono merus, kitus asmenis kurie prisidėjo prie seniūnijos steigimo. Pradedame spausdinti Jų prisiminimus. Trys pažintys su Andrioniškiu. Pirmoji pažintis keleivio. Dirbau mokytoju Viešintose, o gyvenau Anykščiuose, todėl kelis sykius per savaitę tekdavo pravažiuoti pro Andrioniškio slaunų miestą. Išnirus autobusui iš vienoje ar kitoje miestelio pusėje esančio miškelio, akys stebėdavo tvarkingai sudėliotas sodybėles, iš visų pusių apsupusias mano niekur kitur nematytą akmeninę bažnyčią ir miestelio centre įsikūrusius kultūros namus, mokyklą ir parduotuvę. Žmones iš arčiau pamatydavau tik stotelėje arba jiems sulipus į autobusą kaip ir visur besigrūdantys klegantys mokinukai (jie ir pažadindavo mane iš ramaus popiečio snaudulio), nedrąsiai vairuotojo prašančios ne stotelėje išleisti močiutės, orios Andrioniškio kolūkio specialistės ir kartais
vienas kitas stotelės gyventojas - saikingai įkalęs vyriokas. Su Viešintų mokyklos auklėjamosios klasės mokiniais bene kiekvienais metais išsiruošdavome į dviračių žygį: važiuodavome pro tada negarsinamas, bet kažkodėl mums garsias (gal todėl, kad didingai vaizdingas) Andrioniškio apylinkes - Latavėnus, Plikiškius, Mikierius
Ir taip penkerius metus! Antroji pažintis mokytojo. Ne, Andrioniškyje nemokytojavau, bet mokiau andrioniškiečių vaikus A. Vienuolio vidurinėje. Jų buvo daug, tenepyksta tie, kurių čia nepaminėsiu, o prisimenu gerai Ingą Zlatkutę, Rolandą Rutavičiūtę, Daivą Budreikaitę ir jos seserį Laimą, kurios neteko mokyti, bet kartu dirbti ir žavėtis jos nepaprastu pedagoginiu talentu. Visos jos buvo geros, draugiškos, mandagios mokinės, gerų andrioniškiečių dukros. Trečioji pažintis politinė. Sąjūdžio metais dažnai mūsų, anykštėnų, keliai suko pro Andrioniškį konsultuodavomės su klebonu eruditu Jonu Labakoju, kapinėse nulenkdavome galvas palaidotiems šauliams ir partizanams, planavome edukaciniam turizmui pritaikyti Slučkos Šarūno bunkerį. Andrioniškis buvo viena pažangiausių ir aktyviausių Anykščių gyvenviečių. Rinkimų metu čia visados daugiau palaikydavo Sąjūdžio, o vėliau dešiniųjų partijų keliamus kandidatus. Gal todėl man tapus meru, daugiau galvos skausmo kėlė avarinės būsenos mokyklos pastatas, kurį verkiant reikėjo kapitaliai remontuoti, (o lėšų nebuvo) arba uždaryti mokyklą. Ką daryti, buvo sprendžiama keletą kartų sausakimšai žmonių prisirinkusiuose parapijos namuose. Andrioniškiečių garbei reikia pasakyti, kad jie suprato, jog esant Anykščių pašonėje, mokykla bus pasmerkta nuolat funkcionuoti ant uždarymo ribos, todėl nesilaikė kvailai užsispyrę nauja mokykla ir nieko nežinome, bet kaip tikri politikai išsiderėjo jei nėra mokyklos, tegu būna atkurta seniūnija. Tuo metu Lietuvoje buvo tikrai retas atvejis žmonės savo noru prašo didinti valdininkų skaičių! Bet andrioniškiečių norai demokratijos prasme buvo labai logiški valdžia turi būti arčiau žmonių. Patalpų netrūko (buvusios mokyklos), o problematiškiausia buvo surasti seniūną. Tikėjausi, kad juo taps neetatinis seniūnas R. Budreika, bet jis nesutiko. Sako, reikia jauno, energingo. Iš kelių kandidatūrų pavyko prikalbinti Vygantą Zlatkų. Pristatėme žmonėms viešame susirinkime, priešiškos reakcijos nebuvo, gal tik kažkas suabejojo, kad per jaunas. Pasirašiau potvarkį dėl seniūno skyrimo ir pasiuntėme į kursus, iš kurių grįžęs paprašė atleidžiamas, kadangi suvokęs, kad tai per daug atsakingos pareigos. Vėl paprašiau R. Budreikos, kad siūlytų kandidatūras - taip apsistojome prie Vaclovo Marcinkevičiaus. Jam ir teko visi naujos seniūnijos įkūrimo darbai. Manau, kad sekėsi neblogai, kadangi nedraugams, matyt, labai nepatiko tai, kad andrioniškiečiai džiaugėsi savo sprendimu turėti seniūniją, gal vienas kitas kur pagyrė valdžią, kad viskas buvo padaryta demokratiškai, ir griebėsi seno neapykantos būdo paleido raudoną gaidį. Kokie menki buvo jų užmojai, žmonės pamatė labai greitai Andrioniškyje atsirado kapitaliai suremontuotas, jaukus seniūnijos pastatas, kurio atidarymą Andrioniškio bendruomenė pažymėjo gražia švente. Sutikite, šie keli paskutiniai sakiniai dvelkia senu istorijos vadovėliu, pasakojančiu, kaip buvo senai, labai senai, o ne dabar, mūsų akyse, mūsų dienomis. Kažkokia idilė! Matyt, taip gali vykti tik ten, kur gyvena geri, darbštūs, Tėvynę mylintys žmonės ir visados smagu juos tokius pažinti, kad ir kas bebūtum pakeleivis, mokytojas ar politikas. Saulius Nefas |
|
ANDRIONIŠKIO BENDRUOMENĖS AKTUALIJOS 2008m.gruodžio mėn. Nr.2 (35) | |
|
Mūsų gyvenimas...Mūsų gyvenimas...Mūsų gyvenimas... Mūsų gyvenimas... | |
|
JUMS... Bibliotekoje pradėjau dirbti balandžio mėnesį. Kaip dirbau, ką padariau spęsti Jums. Pradžia buvo sunki, atrodo ir žmones pažįsti, ir bibliotekoje dirbai ir knygas myli, bet vistiek jaučiau įtampą, baimę, nepasitikėjimą savimi. Tuo metu, o ir dabar man daug padeda buvusi bibliotekininkė Skaivė Meškauskienė,palaikymo sulaukiau iš bendruome-nės centro moterų, taip reikalingų patarimų iš Rimantos Vilnonienės. Dažnai liūdną valandėlę mane aplankydavo Vita Baltrūnienė. Ypatingai daug bendravau su mokyklos mokytojomis Laimute Žiukiene ir Dai-va Šišliene. Su didžiau-siu malonumu prisimenu smagius mūsų bendrus renginius, išvykas. Šiandien noriu padėkoti visiems, kurie man padėjo patarė, su kuriais buvo šilta, ramu ir tikra. Myliu Jus visus. Ramių Šventų Kalėdų Jums, laimingų Naujųjų Metų. Bibliotekininkė Auksė Žukienė |
Projektas Pradėk nuo savo kiemo 3 Žmogaus viena iš prigimtinių vertybių kūryba. Visai nesvarbu kokia tai forma. Žmogus atsiveria visomis spalvomis kurdamas, kad ir savo sodą, aplinką, juk ir dirvonas gali pavirsti nuostabiu sodu arba brūzgyną sutvarkyti taip, kad jis taptų augalų rojumi. Suprantama ne išsyk, o per keletą metų. Kurdamas žmogus turi individualią viziją, kurią jis norėtų įgyvendinti, kad ir planuojant savo kiemą, gėlyną, pavėsinę, takelius. Svarbiausia turėti norą ir pasiryžimą. Norint galima daug ką padaryti, tai akivaizdu mūsų Andrioniškio bendruomenėje. Nors deja, ne kiekvieną svajonę įmanoma įgyvendinti tai vietos maža, tai trūksta lėšų, ar kiemo vieta dar nesuprojektuota, bet kiekvienas šeimininkas turėdamas kibirkštėlę kūrybos, noro ir laiko rezultato po metų, kitų tikrai sulauks. Gražu, kai sodybos apželdintos medžiais, dekoruojant krūmais, kad ir rūtų kelmeliais. Tai primena mūsų senelių darželį. Šiuo požiūriu komisija įvertino Domicelės Petniūnaitės sodybą. Tai kukli, bet senovės papročius išlaikiusi sodyba. Kartais ir paprastas lauko akmuo ar iš miško parsinešta sausuolio šaka džiugina šeimininko širdį, atgyja ir sukuria puikų šedevrą. Svarbu surasti tiems daiktams tinkamą vietą kieme. Andrioniškio bendruomenės aktyvistės nepaliaujamai domisi ir skatina žmones, kad jų sodybos gražėtų ir gėlynai spalvingiau žydėtų. O gražiausių sodybų šeimininkai puošia viso miestelio aplinką, jų kiemai tviska švara ir žiedynų spalvingumu. Kad galėtumėm išrinkti ir apdovanoti gražiausių sodybų šeimininkus buvo sudaryta komisija, o seniūnas S. Rasalas talkino filmuodamas, fotografuodamas ir šoferiaudamas. Komisija aplankė daug kiemų, viską rašė, fiksavo, o po ilgų diskusijų įvertino ir apdovanojo šiuos gražiai besitvarkančių sodybų šeimininkus: IRENĄ ir ALBERTĄ SEIBUČIUS - už 2008 metų gražiausią sodybą. DOMICĖLĘ PETNIŪNAITĘ už tradicinio darželio išsaugojimą, puoselėjant sodybą. LAIMĄ ir ALBERTĄ MOCKUS už nuostabiausiai žydinčią sodybą. REGINĄ ir VINTAUTĄ PAVILIŪNUS už vaizdingiausią sodybą. Gyventojai savo nuomonę apie gražiausiai tvarkoma sodybą išreiškė slaptu balsavimu ir išrinko AUDRONĖS ir VIRGAUDO JAKNIŪNŲ sodybą. Taip pat komisija įvertino ir įteikė diplomus: Ritai ir Stasiui Žekoniams, Marytei ir Juozui Tamašiūnams, Bronei Stukienei, Vandai Pilkienei, Irenai ir Jonui Vitkevičiams, Vandai Mickūnaitienei iš Andrioniškio ir Angelei ir Stasiui Žvirbliams iš Pasmodų k. už gyvenamosios aplinkos puoselėjimą. Anykščių rajono komisija administracijos direktoriaus vardu už gražiai tvarkomas sodybas diplomais ir 40 Lt. kuponais apdovanojo - Vaclovą ir Reginą Marcinkevičius, Vidą Jozokienę, Danguolę ir Steponą Kelbauskus. Taip pat diplomais apdovanotos Irena Seibutienė ir Valerija Pilkienė. Už puokštes, kurių paroda buvo surengta per Vardo Marijos atlaidus, buvo padėkota ir įteikti diplomai - A.Adomaitienei, S.Stulpinienei, R.Šaučiūnienei, A. Jakniūnienei. Už floristinius kilimus apdovanotos Ona Urbonavičienė, Valerija Pilkienė, Rimanta Vilnonienė, Stasė Stulpinienė, Julija Kaminskienė. Vida Strazdienė. Redakcijos prierašas be paminėtų nominacijų buvo ir nominacija su minuso ženklu. Bendruomenė balsavo rinkdama netvarkingiausią sodybą. Tokia išrinkta buvo Z.Chramovos sodyba. |
|
reklama reklama reklama | |
|
Jei norit kad Jums į namus pristatytų knygas leidyklos kainomis skambinkite Daivai Tel. Nr.8 670 62607 | |
Vasario 16 įvyko stebuklas. Tą dieną Lietuvos Taryba paskelbė atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pagrindais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. Pasaulyje vyko revoliucijos, kariavo tautos, siautė epidemijos, o Lietuvoje tuo metu gyveno trečia karta, kuri nebuvo mačiusi LAISVOS LIETUVOS.
Tačiau buvo svarbiausias dalykas: TĖVYNĖS MEILĖ.
Čia paminėjau TĖVYNĖS MEILĖ. Du žodžiai, vienas iš jų -TĖVYNĖ. Ar įmanoma meilė Tėvynei nežinant kas yra TĖVYNĖ?
Neseniai dalyvavau Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Dr. Kęstučio Girniaus paskaitoje Komunizmo poveikis Lietuvos valstybiniam sąmoningumui. Pats daktaras negali sau paaiškinti, kaip taip greitai Lietuvoje susiformavo valstybingumo siekianti tauta. Buvo pateikti gana įdomūs istoriniai pastebėjimai.
XXa. pradžioje Italijos karalius vedė. Pasveikinti jaunavedžių susirinko minia ITALIJOS sostinės Romos gyventojų. Ceremonijos organizatoriai pradėjo skanduoti ITALIJA, ITALIJA. Minia irgi skandavo kartu. Bet po to liaudis pradėjo aiškintis, ką mes čia šaukėm ir nusprendė, kad tikriausiai jaunosios toks keistas vardas.
Yra atliktos XXa. pradžios Prancūzijos armijos šauktinių anketų analizės. Tik 20 proc. savo tautybę nurodė prancūzas, kiti nesuprato klausimo arba įrašė paryžietis, lionietis. Tai tas pats kaip, kad mes dabar vietoje lietuvis rašytume vilnietis arba andrioniškietis.
Dar anketoje buvo klausiama apie Elzasą ir Lotaringiją, didelę Prancūzijos teritoriją, kurią 18711918m. buvo okupavę vokiečiai. Retas kuris buvo girdėjęs apie tokį kraštą. Tai tas pats jei dabar kas nors okupuotų visą Dzūkiją, o mes net nežinotume, kad yra Lietuvos, tokia Dzūkija.
Toks visuomenės supratimas apie tautą ir savo valstybę buvo šalyse, kurios buvo laisvos, turėjo savo valstybingumą, karalius ir imperatorius...
Tai kaip Lietuvą TĖVYNĘ galėjo įsivaizduoti eilinis kaimietis iš bet kurios parapijos? Pagal istorikus, tuo metu Lietuvoje žmogus paklaustas, kas esi, atsakydavo - Romos katalikas arba tokios tai parapijos gyventojas. Juk net šviesuomenė nesusiprasdavo kas esą lenkas, lietuvis ar tik krikščionis? Negalime neprisiminti, kad signataro Stanislovo Narutavičiaus jaunesnysis brolis tapo pirmuoju Lenkijos Prezidentu. Pagalvokime, viename dvare augę broliai vienas pasirašinėja Vasario 16-osios aktą ir skelbia Lietuvos valstybę, kitas jaučiasi lenku.
Vasario 16 tąją netrukus reikėjo ginti nuo bermontininkų, bolševikų, lenkų. Ir kaip nepatikėti, kad įvyko stebuklas. Juk narsiausi Lietuvos kaimo vyrai ėjo savanoriais į kariuomenę ginti Lietuvos, nelabai suprasdami, kur ta Lietuva prasideda ir baigiasi.
Kovo 11 stebuklas pasikartojo. Ir vėl TĖVYNĖS MEILĖ- šio stebuklo pamatas. O gal pati MEILĖ yra stebuklas?
Neabejodamas kad mums visiems užtenka MEILĖS TĖVYNEI , linkiu kad ir TĖVYNEI užtektų MEILĖS mums. Su šventėmis.
Džiugu, kad šiandien drąsiai galime išreikšti savo dėkingumo jausmus Lietuvai. Šiandien laisvai galime giedoti Tautiškąją giesmę su begalinio dėkingumo jausmu Lietuvai, jos kūrėjams. Visada prisiminkime: Vasario 16-osios įžiebtas žiburys tegu dega Nepriklausomybės šviesa. Neškime tą žiburį švariomis rankomis, karšta širdimi, su didžiule meile Lietuvai.
Vasario 16 diena kiekvienam lietuviui labai brangi data. Tai Laisvės šventės diena. Šią brangią lietuvių tautai dieną paminėjome ir mes - andrioniškiečiai. Renginys vyko Andrioniškio pradinėje mokykloje. Renginį vedė S.Meškauskienė. Andrioniškio seniūnas S.Rasalas visus pasveikino su švente. Sugiedojom Lietuvos himną. Mokiniai padeklamavo eilėraščių apie Lietuvą, mums pagrojo jaunoji Pelyšos pamaina: Benas, Modestas, Viktorija. Savo dainomis džiugino moterų ansamblis ir kapela Pelyša.
Sveikiname visus su Vasario 16-ąja Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės diena ir su artėjančia kovo 11-ąja Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.
Bendruomenės pirmininkė Skaivė Meškauskienė
Man einant į Andrioniškio pradinę mokyklą, apie vasario 16-ąją buvo kalbama pašnibždomis. Pašnibždomis kalbėjo ir mano mokytoja, šviesaus atminimo Aldona Patumsytė Kiznienė.
-Ar jūs žinote kokia šiandien diena?! Netriukšmaukit, nežaiskit, būkit susikaupę! Šiandien didi, garbinga diena,- pusbalsiu primindavo kiekvienais metais šią svarbią Lietuvai datą.
Kai dabar pagalvoju, kokia rizika buvo tais laikais taip kalbėti. Koks atsidavimas, patriotizmas buvo visų mokyklos mokytojų: Radvilos, Jankauskaitės, Patumsytės.
Net ir tremtyje būdama daugiau nei 10 metų niekada nepamiršau šios šventės. Kartu su savo visa šeima minėdavome Lietuvos Nepriklausomybę savo širdyse, uždarame šeimos ratelyje. Ir dabar praėjus nuo tremties 60 metų neapleidžia manęs nerimas ir tų dienų baisūs prisiminimai. Džiaugiuosi dabar tuo, kad apie šią šventę galime drąsiai kalbėti ir pagarbiai minėti laisvoje Lietuvoje.
Valerija Gražienė
2007 m. gruodžio 12 d. Andrioniškio bibliotekoje įvyko Anykščių bendruomenės moterų krizių tarnybos atstovės Jolitos Gečienės susitikimas su bendruomene.
Prie apvalaus stalo buvo aktyviai diskutuojama apie smurto apraiškas visoje šalyje, rajone, ir konkrečiai, šioje bendruomenėje.
Jolita Gečienė populiariai ir paprastai išdėstė, kokios yra praktinės galimybės padėti smurto aukoms moterims, vaikams. Tai informacija, konsultacijos, tarpininkavimas institucijose, teisinė, psichologinė, socialinė pagalba, laikinas prieglobstis, parama ir palaikymas. Buvo pristatytos moterų krizių tarnybos vykdomos programos Prekyba žmonėmis integracija ir reintegracija į darbinę visuomenę, Kaltė kalėjimas bausmė teisė vėl būti žmogumi. Aptartas bendradarbiavimas su seniūnijų, mokyklų socialinėmis darbuotojomis, apylinkių inspektoriais.
Smurtas Lietuvoje laikomas įprastine socialine kultūrine norma. Smurtauja vyrai prieš žmonas, partneres, tėvai prieš vaikus, vaikai prieš bendraamžius, suaugę vaikai prieš senus tėvus ir t.t.
Smurtas tai ne tik fizinis, bet ir emocinis, psichologinis. Svarbu suvokti, kad smurtą patiriantis žmogus pradeda abejoti savimi, krenta jo savigarba, jis ima manyti, jog nieko nesugeba ir yra nieko vertas. Aišku, ne kiekvienas smurtas nukreiptas prieš moterį, bet smurto apraiškų įvairovė rodo visuomenės smurto tolerancijos lygį. Ilgai žeminama moteris pradeda jaustis bejėgė, kaltina save, vengia kitų žmonių ir mano, kad niekas jos problemų nesupras, net bando žudytis ar kitaip save žaloti (pvz.vartoti alkoholį).
Mielos moterys, nekentėkite, netylėkite. Vieną kartą pasiryžkite yra, kas jums padeda. Tuo tikslu skelbiame adresą ir telefonus.
Anykščių bendruomenės moterų krizių tarnybaJ. Biliūno g. 10-2, Anykščiai, tel. 8 381 58107, 8 670 39201( visą parą) El. paštas: anyksciaibc@gmail.com
Andrioniškio seniūno pavaduotoja Jūratė Pačinskienė
Štai pagaliau baigtas I-sis Bendruomenės namų remonto etapas. Šiuo metu komisija priima ir vertina atliktus darbus. Pirmajame etape už 200 tūkst. Lt. pakeista stogo danga, apšiltinimas, atlikti apskardinimo darbai, sutvirtintos ir ištiesintos išlinkusios pastato sienos. Įrengtas sanitarinis mazgas, nuotekų, vandentiekio tinklai bei nuotekų kaupimo rezervuaras, pandusas neįgaliesiems. Pirmasis remonto etapas tai pastato techninės būklės pagerinimo ir išsaugojimo garantas. Bet kartu lieka visos problemos: šaltos patalpos, iširę krosnys, kiauri langai, pokario laikus menantis interjeras.
Antrasis Bendruomenės namų remonto etapas tęsis vėl gavus lėšų. Andrioniškio bendruomenės centro narių darbas turi prasmę bendram labui, tik jei ir gyventojai atsigręš į bendrus reikalus. Galima paklausti -- kaip? Gerai pagalvojus rezervų turime, tereikia pastangų ir noro.
1. Yra dirbančių gyventojų, turime dirbančių vaikų, kurie gali pervesti 2% pajamų mokestį į bendruomenės centro sąskaitą. Prašyti, priminti ir vėl prašyti.
2. Daug mūsų artimųjų dirba užsienyje. Paprašykite jų paaukoti Bendruomenės namų remontui. Nedaug, bet dabar svarbus kiekvienas litas.
3. Planuojame prašyti kiekvienos šeimos paaukoti po 10 Lt. Bendruomenės namų remontui.
Andrioniškio bendruomenės centras pasižada informuoti visuomenę apie suaukotas, pervestas ir surinktas lėšas. O tada nutarsime, ką pirmiausiai tvarkyti: ar krosnis, ar duris, ar langus. Atėjo laikas pasirūpinti visiems.
Auksė Žukienė.
Rekvizitai pervesti 2% pajamų mokestį:
Andrioniškio bendruomenės centras
Labdaros ir paramos fondas kodas 254313940
Vienintelis atlikėjas iš Anykščių r., kuris pateko į respublikinį Dainų dainelės konkurso etapą, - andrioniškietis Simonas Strazdas.
Pasmodietė Mėta-Gabrielė Pelegrimaitė pateko į XVI-tojo respublikinio J. Pakalnio jaunųjų atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais konkurso finalą Kaune.
Linkime dalyviams sėkmės
Š.m. kovo 14 d., penktadienį, 19.00 val. Anykščių kultūros centre vyks Videorazinos nominacijų vakaras. Naujienų portalo alfa.lt rubrikoje Tautos balsas ir Kulinarinio paveldo šou filmavosi ir Andrioniškio gyventojai.
Kviečiame dalyvauti šventėje ir aktyviai palaikyti savo kraštiečius, jau tapusius Videorazinos herojais.
Taip pat Jūsų laukia muzika, dainos ir siurprizai.Renginio organizatoriai
Anykščių darbo biržos specialistai mūsų seniūnijoje kiekvieno mėnesio pirmą antradienį nuo 11val. teikia informaciją, konsultacijas ir registravimo paslaugas.
Bendruomenės slaugytoja Gražina Klimašauskienė dirba nuo 11val.30min. iki 15 val.24 min. Nedarbo dienos šeštadienis ir sekmadienis. Tel. Nr. 8 616 13499
Pasirodė naujas Anykščių krašto laikraštis Pasaulio anykštėnas". Kartą per mėnesį po naują jo numerį išleis Pasaulio anykštėnų bendrija, laikraštį redaguoja Bendrijos atsakingasis sekretorius rašytojas Rimantas Vanagas. Spalvotą leidinį, skleidžiantį pozityvią informaciją, galima įsigyti Pasaulio anykštėnų bendrijos būstinėje Anykščių kultūros centre, jį bus galima rasti ir paskaityti Andrioniškio bibliotekoje ar seniūnijoje. Kitur Lietuvoje ar užsienyje gyvenantiems anykštėnams, perdavusiems Bendrijai asmeninį pageidavimą jį skaityti, laikraštis bus išsiųstas paštu arba laikraščio skaitmeninė versija elektroniniu paštu. Pageidavimų laukiama tel. 51784 arba elektroniniu paštu: p.anykstenai@gmail.com
Create a free website at Webs.com